Lietuvos mokslininkų rankose – galimybė visiškai atkurti žmogaus kaulus
vlmedicina.lt | 2015-12-09 12:12:05
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai įkūrė itin perspektyvų biomedicininį startuolį „Biomė“, kurio darbas – sintetinio kaulo pakaitalas naudojamas odontologijoje kaulo audinio regeneracijai – jau sulaukė pasaulinio pripažinimo. Tai pirmasis lietuviškas iš celiuliozės sukurtas kaulo pakaitalas odontologinėms kaulo atkūrimo operacijoms, gavęs pavadinimą „Cell’in“.
Ar žinote, kad pirmąją oficialiai dokumentuotą kaulo bloko persodinimo operaciją atliko olandų chirurgas Jobas van Meek’renas 1668 metais? Jis sužeistam kareiviui užpildė kaukolės kaulo defektą šuns kaukolės kaulo bloku. Įdomu tai, kad šis kaulo pakaitalas buvo pašalintas po dviejų metų paties paciento reikalavimu. Kodėl? Jis tiesiog vėl norėjo lankytis bažnyčioje, nuo kurios buvo atskirtas už tokią sunkią nuodėmę.
Kaulo atkūrimas – viena dažniausių operacijų
Šiandien kaulo atkūrimo procedūros yra viena dažniausiai atliekamų audinio transplantavimo operacijų, savo populiarumu nusileidžianti tik kaulo čiulpų transplantacijai. Todėl kaulo pakaitalų poreikis šioms operacijoms yra milžiniškas ir nuolat didėjantis.
Startuolis „Biomė“ – geras pavyzdys, kaip mokslas ir verslas išvien tarnauja žmonėms. Startuolio centre – KTU mokslininkė, Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros profesorė ir jos vadovaujama mokslininkų grupė, dirbanti petys petin su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos profesoriaus Gintaro Juodžbalio vadovaujama akademine chirurgų-rezidentų komanda. Būtent šie žmonės sukūrė unikalios sudėties kompozitą.
„Tarptautinėje rinkoje egzistuoja visa įvairovė kaulo pakaitalų, nuolat tobulinamos technologijos, kuriamos naujos medžiagos. Mes taip pat tiriame, kuriame, bandome, tobuliname. Svarbiausia, ne būti pirmu, bet lanksčiu ir turėti unikalų, geriausią sprendimą, kurio tuo metu reikia rinkai“, – sako KTU prof. dr. J. Liesienė.
„Kurdami šį inovatyvų kaulo pakaitalą, mes naudojome ne sintetinius, o gamtinius polimerus – pvz., celiuliozę. Ji sunkiai degraduoja (nyksta) žmogaus organizme, nes čia nėra ją skaldančių fermentų – celulazių, bet po ilgesnio laiko ji rezorbuojasi. Celiuliozė yra necitotoksiška, pasižymi biosuderinamumu, ant jos gerai adsorbuojasi (susigeria į kietuosius kūnus) ir dauginasi ląstelės, o kaulo poros tarpusavy susisiekiančios, todėl užtikrina maistinių medžiagų ir metabolitų transportą“, – celiuliozės privalumus išskiria J. Liesienė.