Lietuvos pirmininkavimas ES sveikatos tarybai. Lyderystės pamokos(5)

Lietuva gerai susitvarkė su pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai iššūkiais – metams pasibaigus šalis vis dar sulaukia teigiamų pirmininkavimo vertinimų iš užsienio žiniasklaidos ir aukštų ES pareigūnų. Nors daugiausiai kalbėta apie lapkričio pabaigoje vykusį Rytų partnerystės susitikimą Vilniuje ir jo rezultatus, neliko nepastebėtas ir aktyvus Lietuvos pirmininkavimas ES sveikatos tarybai. Prestižinio britų medicinos žurnalo „BMJ“ (buvusio British Medical Journal) redaktoriai dr. Tessa Richards ir Nick Fahy Lietuvos pirmininkavimą vertina kaip lyderystės pamoką, o sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį vadina vienu aktyviausių ES sveikatos politikos lyderių.

Reklama

Kitokią nuomonę išsakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) prezidentė Vida Augustinienė: anot jos, mūsų sveikatos apsaugos ministras moka sakyti iškilias kalbas, apie savo veiklą sukuria puikų įspūdį. Deja, realybė esanti tokia, kad, nepaisant daugybės kalbų ir pažadų, Lietuvos pacientai jokio pagerėjimo sveikatos priežiūros sistemoje nepajuto.

Tikros lyderystės poreikis

Dr. Tessa Richards „BMJ“ bloge pabrėžia, kad praėjusių metų pabaigoje įvykusiame Europos sveikatos forume (European Health Forum Gastein) „nuskambėjo svarbus skambutis“, o juo siunčiama žinutė buvo tokia: Europai reikia sveikatos lyderių, kurie tvirtai atstovautų savo šalių piliečių sveikatos reikalams ir gebėtų apginti finansinius  sveikatos apsaugos sistemų interesus.

V. P. Andriukaitį ji vadina būtent tokiu lyderiu – atviru ir diplomatišku, bet sugebančiu sunkiai ir efektyviai dirbti. T. Richards teigimu, tai rodo profesionalus Lietuvos ministro pirmininkavimas Europos sveikatos tarybai ir debatų apie tai, koks turėtų būti atsakas į išlaidų sveikatos priežiūrai karpymą visoje ES, perkėlimas į naują lygmenį.

Anot dr. T. Richards, V. P. Andriukaitis taip pat sunkiai dirba klaidžiame „sveikatos visose politikos srityse“ fronte. Ji pripažįsta, kad „mes pametėme holistinį požiūrį į sveikatą“, o didžiausiomis Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos ydomis vadina silpną pirminę sveikatos priežiūrą, prastą skirtingo lygio sveikatos paslaugų integraciją, perteklinį medicinos technologijų naudojimą ir nevienodą sveikatos paslaugų prieinamumą žmonėms iš skirtingų socialinių sluoksnių.

„BMJ“ apžvalgininkė pamini gerėjančius ilgalaikius Lietuvos sveikatos priežiūros rodiklius – kūdikių mirčių skaičius, 1971 m. siekęs 16 vienam tūkstančiui gimdymų, dabar yra sumažėjęs iki 4,3. Dr. T. Richards teigimu, V. Andriukaičio darbo sveikatos apsaugos ministro poste metu mažėjo žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius, buvo padidinti mokesčiai alkoholiui, sumažinta prekybos alkoholiu vietų, taip pat apsunkintos alkoholio reklamos sąlygos.

Didesni pinigai sveikatos apsaugai: išlaidos ar investicija?

Kitas „BMJ“ redaktorius, sveikatos politikos ekspertas Nick Fahy savo įraše beveik retoriškai klausia, ar šiais išlaidų karpymo laikais įmanoma įtikinti šalių vyriausybes didinti išlaidas sveikatos apsaugai.

Pasak jo, Lietuva savo pirminkavimo ES metu surengtoje konferencijoje „Tvarios sveikatos sistemos darniam Europos vystymuisi“ nutarė išgryninti investicijų į sveikatos apsaugą aspekto svarbą, ir tai padarė labai sėkmingai.

N. Fahy teigimu, Lietuva buvo viena tarp labiausiai per 2009 m. siautusią finansų krizę nukentėjusių šalių. „Nepaisant bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimo 15 proc., ji sugebėjo išlaikyti savo įsipareigojimus sveikatos priežiūrai ir nemažinti teikiamų paslaugų apimčių. Jungtinėje Karalystėje BVP tuo metu krito daug mažiau – 4 proc., bet buvo pasirinktas išlaidų sveikatos apsaugai karpymo kelias“, – rašo N. Fahy.

Pasak N. Fahy, geras pirmininkavimas didele dalimi reiškia tęstinumą darbų, kurie jau yra darbotvarkėje – griežtinamas tabako produktų reguliavimas, klinikinių bandymų atlikimo sąlygų supaprastinimas, medikamentų kainų nustatymo paspartinimas ir didesnio skaidrumo šiame procese pasiekimas.

V. Augustinienė: ne visi žodžiai atitinka realybę

LPOAT prezidentė Vida Augustinienė nesiėmė vertinti pirmininkavimo kokybės, bet paminėjo, kad V. P. Andriukaitis yra puikus kalbėtojas ir labai įtikinamų iliuzijų kūrimo meistras.

„Tomis ministro kalbomis lengva patikėti, deja, realybė paprastai būna kitokia. Iš šių įrašų susidaro įspūdis, kad tokie dalykai, kaip žuvusiųjų skaičiaus keliuose mažėjimas, prekybos alkoholiu apribojimai, yra ministro nuopelnas. Tame beveik nėra tiesos – kaip V. Andriukaitis susijęs su žuvusiųjų keliuose mažėjimu? Taip pat nepamenu, kad ministro darbo metu būtų didinti mokesčiai alkoholiui. Arba tos kalbos apie alkoholio prekybos vietų sumažinimą – ministras žarstėsi idėjomis apie draudimą prekiauti alkoholiu aplink Sveikatos apsaugos ministeriją, bet nieko neįvyko. Savivaldybės negali uždaryti naktinių „girdyklų“, pralaimi teismus, o čia teigiama apie jų uždarymą kaip įvykusį faktą. Ar tik nebus ministras išpūtęs didelio burbulo, o žurnalistai, pasitikėdami sukurtu įpūdžiu, tiesiog netikrinę ėmę ir parašę?“ – svarstė V. Augustinienė.

Ją taip pat nustebino teiginys, esą net ir finansinės krizės metu Lietuva išlaikė įsipareigojimus sveikatos apsaugai. „Buvo sumažinti finansavimo balai, dalyje sveikatos priežiūros įstaigų dar ir dabar medikai verčiami imti nepmokamų atostogų. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas pacientams blogėjo“, – tvirtino ji.

Ji taip pat pabrėžė, kad didžiulis ministro darbo trūkumas – atviras didžiausios Lietuvoje pacientų organizacijos (LPOAT) balso ignoravimas, o vietoje įsiklausymo į jį pasirinktas savo „kišeninių“ organizacijų kūrimo kelias.

A. Matulas pirmininkavimą vertina teigiamai

Šešėlinis sveikatos apsaugos ministras, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas sako, kad V. Andriukaitis Europos sveikatos tarybai pirmininkavo labai sėkmingai. „Reikia pripažinti, kad sveikatos apsaugos ministras ir jo komanda savo srityje nuveikė daug – pritarta Tabako direktyvai, Klinikinių tyrimų direktyvai, darbo grupėse su kitomis šalimis suderinta mokesčių direktyva, gerokai pasistūmėta į priekį dėl medicinos prietaisų direktyvos, – kalbėjo jis. – Apskritai visa Lietuva tai darė labai sėkmingai – net jeigu pažiūrėtume tik kiekybiškai, ES įvairiose srityse priimta daugiau kaip 70 teisės aktų, ir tai yra antras rezultatas per visą ES istoriją, daugiau buvo nuveikta tik vieną kartą, Švedijos pirmininkavimo metu“.

Anot A. Matulo, svarbu ir tai, kad pirmininkavimui pasibaigus ministras su komanda turės ir daugiau laiko, ir energijos, todėl turės galimybę įgyvendinti dalį savo gausių pažadų, ypač tų, kurie yra realistiški – pavyzdžiui, liberalizuoti šeimos gydytojo darbą.