Žiniasklaida kiekvieną dieną praneša apie liepsnojančius COVID-19 ligos židinius socialinės globos įstaigose, kur teikiamos paslaugos žmonėms su negalia bei garbaus amžiaus senjorams. Lietuvoje vis dar labai daug globos įstaigų, kuriose gyvena 100 ir daugiau žmonių. Jau turime nemažai atvejų, kuomet virusui įsisukus į tokią didelę bendruomenę pasekmių būta labai skaudžių.
Iki pandemijos globos įstaigos buvo prilyginamos namams. Jose buvo skatinama kurti jaukią ir namams artimą aplinką, atsižvelgti į gyventojų poreikius ir interesus. Prasidėjus pandemijai globos įstaigos virto infekcinėmis ligoninėmis, kuriose pirmenybė teikiama nebe namų aplinkai ir gyventojo pasirinkimams, o vien tik griežtiems, privalomiems infekcijų kontrolės reikalavimams.
Lengva COVID-19 ligos forma sergantys globos įstaigų gyventojai lieka šiose įstaigose, nes jiems nebūtinas gydymas ligoninėje. Globos įstaigų darbuotojai, niekada iki šiol nesusidūrę su infekcinę ligoninę primenančia kasdienybe, atsakingai atlieka savo pareigas, rūpinasi sunkias negalias turinčiais gyventojais ir nepalieka jų be pagalbos. Visgi tenka pripažinti, kad dėl kardinaliai pasikeitusių darbo sąlygų globos įstaigas pandemijos metu paliko nemažai puikių savo srities profesionalų. Kai kurie iš jų neatlaikė didelio darbo krūvio, psichologinės įtampos dėl gyventojų artimųjų perkeliamos nevilties ir skausmo jau ir taip išvargusiam globos įstaigų personalui.
Globos įstaigų darbuotojai dabar yra viename fronte su medikais. Medikams už sunkų ir pavojingą darbą, tikimės, bus atlyginta, o socialinių paslaugų darbuotojai vėl gali likti užribyje. Globos įstaigų vadovai palikti vieni spręsti, iš kokių resursų didinti personalo darbo užmokestį, nes dauguma globos įstaigų nepriklauso Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai, tad valstybės arba Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos darbo užmokesčiui didinti jų nepasiekia.
Globos įstaigų situaciją dar labiau aštrina uždelstas COVID-19 ligos židinių valdymas. Iki šiol nėra oficialiai patvirtintų veiksmų planų ir algoritmų protrūkiams globos įstaigose valdyti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai neturi galimybių nuvykti į visas globos įstaigas, kad įvertintų jose esančią padėtį, infrastruktūrą, pasirengimą. Nėra oficialios bendros globos įstaigų gyventojų ir darbuotojų testavimo politikos, kuri būtų taikoma prasidėjus protrūkiui. Kiekviena savivaldybė turi skirtingą požiūrį ir resursus globos įstaigų situacijai valdyti.
Dabar labai svarbu užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas bei orų darbo užmokestį visiems su COVID-19 ligos paveiktais žmonėmis dirbantiems globos įstaigų darbuotojams. Nuo jų gerovės tiesiogiai priklausys, kaip toliau bus valdoma pandemija. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija kviečia socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų politikos formuotojus, savivaldybes, epidemiologus susitelkti ir pradėti spręsti situaciją, kuriai per vasarą ir rudenį nebuvo tinkamai pasiruošta. Manome, kad geriausias laikas pokyčiams yra dabar.
Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako.