Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. strategijos vykdymas: kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų?

Lietuvos sveikatos strategijos įgyvendinimo gerinant Lietuvos gyventojų sveikatą vertinimas parodė, kad pagal kai kuriuos rodiklius Lietuva jau yra pasiekusi 2020 m. tarpinio vertinimo tikslą, tačiau nemaža dalis tikslų gali būti nepasiekti, jei nebus imamasi veiksmų, galinčių paspartinti pokyčių greitį. Įgaliotas Sveikatos apsaugos ministerijos šį vertinimą kasmet atlieka Higienos institutas.

Pagrindinis Lietuvos sveikatos strategijos tikslas yra pagerinti gyventojų sveikatą ir pailginti jų vidutinę būsimo gyvenimo trukmę. Šis rodiklis pasirinktas, nes apibendrina visus gyventojų mirtingumo rodiklius ir yra universalus bei plačiai naudojamas daugelyje šalių. Iki 2016 m. Lietuvos gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė pasiekė 74,83 metus (nuo 2012 m. pailgėjo 0,85 m.). Vyrų ir moterų vidutinės būsimo gyvenimo trukmės skirtumas sumažėjo iki 10,51 m. (2012 m. skirtumas buvo 11,06 m). Jeigu vidutinės būsimo gyvenimo trukmės pokyčiai toliau spartės, tikėtina, kad 2025 m. bus pasiektas pagrindinis LSS tikslas ir vidutinė būsimo gyvenimo trukmė pasieks 77,5 metus.

Pirmasis Lietuvos sveikatos strategijos tikslas – sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį – apima tris rodiklius, iš kurių vienas kiekvienais metais keitėsi laukiama linkme – nuo 2012 iki 2015 metų Lietuvoje mažėjo asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susiduriančiuose su ekonominiais sunkumais, dalis. Mirtingumas dėl savižudybių kito netolygiai – 2013 m. padidėjo, tačiau 2014–2016 m. mažėjo ir rodiklis buvo akivaizdžiai mažesnis nei 2012 m. Skurdo riziką ar socialinę atskirtį patiriančių asmenų dalis taip pat kito netolygiai – iki 2015 m. mažėjo, bet 2016 m. padidėjo. Jei norime pasiekti pirmąjį tikslą, turime veiksmingiau spręsti savižudybių, skurdo ar socialinę atskirtį patiriančių asmenų problemas – rodikliai šalyje nemažėja taip sparčiai, kaip numatyta Lietuvos sveikatos strategijoje. Mirtingumas dėl savižudybių per 4 metus (nuo 2012 m. iki 2016 m.) sumažėjo 7,5 proc. (nuo 31,03 iki 28,7 mirčių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų), tačiau Lietuvos sveikatos strategijoje numatyta 2012–2025 m. mirtingumą dėl savižudybių sumažinti 37 proc. Skurdo riziką ar socialinę atskirtį patiriančių asmenų dalis (nuo 2012 m. iki 2016 m.) sumažėjo 7,38 proc. (nuo 32,5 iki 30,1 proc. gyventojų). Lietuvos sveikatos strategijoje numatyta 2012–2025 m. rodiklį sumažinti 15 proc.

Antrasis Lietuvos sveikatos strategijos tikslas numato sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką. Numatyta, kad šis tikslas vertinamas remiantis trijų rodiklių pokyčiais. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pastaraisiais duomenimis yra sumažėjęs palyginus su 2012 m. rodiklio reikšme, tačiau didesnis nei 2013 m. ir 2014 m. Žmonių, kenčiančių nuo triukšmo, dalis 2013–2015 m. padidėjo, bet 2016 m. pastebimas sumažėjimas ir rodiklis yra panašus kaip 2012 m. Yra grėsmė neįgyvendinti antrojo tikslo, jeigu mirtingumas dėl išorinių priežasčių – transporto įvykių, nuskendimų, apsinuodijimų ir pan. – nepradės mažėti sparčiau nei iki šiol (iki 2016 m. siekinio trūksta 30,6 proc.). Būtina skirti daugiau dėmesio mirtingumo dėl išorinių priežasčių prevencijai – taikyti efektyvesnes arba intensyviau taikyti esamas priemones.

Trečiasis Lietuvos sveikatos strategijos tikslas – formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą – yra vertinamas 5 rodikliais. Nuo 2012 m. iki 2016 m. padidėjo suvartojamų cigarečių kiekis, tenkantis vienam gyventojui per metus. Mirčių dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo skaičius kasmet svyravo: 2016 m. rodiklis buvo mažesnis nei 2015 m., bet didesnis nei 2012–2014 m. Legalaus alkoholio suvartojimas litrais vienam gyventojui sumažėjo. Nutukusių vyrų ir moterų dalis tarp Lietuvos 20–64 m. amžiaus gyventojų akivaizdžiai nepasikeitė, nes nuo 2012 m. iki 2014 m. vertinimo rodiklių reikšmės pakito 1–2 procentiniais punktais. Taigi sveikos gyvensenos formavimas yra viena iš sričių, kur Lietuvos sveikatos strategijos įgyvendinama vangiau nei tikėtasi. Jeigu situacija nesikeis, yra pavojus, kad tikslas nebus pasiektas, todėl vertėtų peržiūrėti tabako bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mažinimo priemonių efektyvumą, ir, reikalui esant, jas koreguoti ar papildyti.

Ketvirtasis Lietuvos sveikatos strategijos tikslas – užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, kuri tenkintų gyventojų poreikius. Šio tikslo įgyvendinimas vertinamas 8 rodikliais. 4 rodiklių reikšmės 2012–2016 m. svyravo be aiškios krypties (mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų, bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos bei valdžios sektoriaus išlaidų dalis tarp visų sveikatos išlaidų). Šeimos gydytojų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, ir išlaidų prevencijai ir visuomenės sveikatos priežiūrai dalis tarp einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų nuo 2012 m. kasmet didėjo. Atkreiptinas dėmesys į kūdikių (ypač vyresnių nei 1 mėn. amžiaus) mirtingumo didėjimą.

Kai kurie Lietuvos sveikatos strategijos vertinimo rodikliai jau dabar yra pasiekę 2020 m. tarpinio vertinimo tikslą, tačiau nemaža dalis tikslų gali būti nepasiekti, jei nebus imamasi veiksmų, galinčių paspartinti jų pokyčio tempą.