Lietuvos sveikatos apsauga: pagrindiniai 2020 metų faktai ir skaičiai

Ligonių kasų, kaip ir visos sveikatos apsaugos sistemos, veiklos ritmą ir ypatumus 2020 metais lėmė koronaviruso infekcija. Karantinas diktavo specifines sveikatos priežiūros teikimo sąlygas bei apmokėjimą už šį darbą. Nepaisant objektyvių sunkumų, ligonių kasoms pavyko užtikrinti normalų sveikatos sektoriaus tvarumą ir finansinį gyvybingumą, – praneša Valstybinė ligonių kasa.

Reklama

2020 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas gavo 2,2 mlrd. Eur – 107 mln. Eur mažiau nei planuota, t. y. įplaukų planas įvykdytas 95 procentais. Mažesnes įplaukas lėmė 2020 m. padidėjęs nedarbo lygis bei dėl karantino priimtas sprendimas savarankiškai dirbantiems asmenims atidėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimą. Tačiau, nepaisant aplinkybių, PSDF biudžeto dinamika išliko stabili: pernai pajamų surinkta 8,5 proc. daugiau nei 2019 metais, o priskaičiuotos gautinos PSDF biudžeto pajamos sudarė beveik 2,3 mlrd. eurų.

2020 m. PSDF biudžeto grynosios išlaidos pagal priimtus įsipareigojimus sudarė 2,2 mlrd. Eur – planas buvo įvykdytas 96 procentais. Pagrindinę PSDF biudžeto išlaidų dalį – 1,6 mlrd. Eur sudarė lėšos, skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.

2020 m. faktinis PSDF biudžeto rezervas sudarė 434 mln. Eur. Didelė sukaupto rezervo svarba paaiškėjo būtent 2020-aisiais. Didžioji iš rezervo skirtų lėšų dalis – 130 mln. Eur pernai balandį buvo skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms padidintomis bazinių kainų balo vertėmis apmokėti, taip sudarant sąlygas didinti gydymo įstaigų darbuotojų atlyginimus. Bazinių kainų balo vertės vidutiniškai buvo padidintos nuo 9 iki 12 procentų. Kita svarbi gydymo įstaigoms rezervo lėšų dalis – 34,6 mln Eur – buvo skirta kompensuoti pastarųjų išlaidas, susidariusias padidinus darbuotojų, gydančių sergančiuosius COVID-19 liga, atlyginimus pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. Paminėtina, kad beveik 25 mln. Eur iš rezervo buvo skirta vaistams iš rezervinio sąrašo pradėti kompensuoti.

„Kovidinėms“ aplinkybėms pritaikytų apmokėjimų principų taikymas, taip pat papildomai skirtos PSDF rezervo lėšos padėjo gydymo įstaigoms išlaikyti finansinį stabilumą – bendras viešųjų įstaigų metinės finansinės veiklos rezultatas buvo teigiamas. Beje, per visą karantino laikotarpį Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užtikrino, kad 5 pagrindinių COVID-19 paslaugas organizuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydymo įstaigų, taip pat greitosios medicinos pagalbos stočių pateiktos sąskaitos būtų apmokamos skubos tvarka.

Siekdama užtikrinti asmens sveikatos paslaugų prieinamumą bei gydymo įstaigų finansinį stabilumą, VLK nuolat vertino teritorinių ligonių kasų ir gydymo įstaigų sutarčių vykdymo būklę bei asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo dinamiką, teikė šią informaciją Sveikatos apsaugos ministerijai. Ši visus metus nuolat tobulino sveikatos priežiūros paslaugų, daugiausia ambulatorinių, stacionarinių bei stacionarinių slaugos, teikimo ir apmokėjimo principus. Nors 2020 m. buvo taikomi tam tikri paslaugų teikimo apribojimai, visus metus prioritetas buvo teikiamas sergančiųjų koronavirusu gydymui ir nenutrūkstamai teikiama būtinoji pagalba.

Karantinas privertė ieškoti ir kitokių, nei buvo įprasta, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formų bei įteisinti apmokėjimą už tokias paslaugas. Tiek šeimos gydytojai, tiek gydytojai specialistai pernai aktyviai pradėjo teikti nuotolines konsultacijas. Specialistų nuotolinėms konsultacijoms buvo nustatyta atskira bazinė kaina.

Taip pat 2020 m. buvo praplėstas dienos stacionaro paslaugų, teikiamų suaugusiesiems, spektras. Dienos stacionare galima atkurti širdies ritmą, taikyti intraveninę biologinę ir pakaitinę fermentų terapiją, atlikti endofibroskopines procedūras taikant bendrinę nejautrą ir kt.

Ne tik dėl gyventojų senėjimo, bet ir naujų aukštą terapinę vertę turinčių vaistų kompensavimo būtinybės nuolat didėja lėšų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms poreikis. 2020 m. pradėti papildomai kompensuoti 36 bendrinių pavadinimų vaistai – 10 daugiau nei ankstesniais metais. Tai vaistai, skirti ŽIV, migrenai, išsėtinei sklerozei, onkologinėms ligoms, antrojo tipo cukriniam diabetui, odos ligoms ir dar daugeliui kitų ligų gydyti. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, t. y. 75 metų ir vyresniems pacientams, mažas pajamas gaunantiems vyresniems nei 65 metų asmenims bei neįgaliesiems, sudaryta galimybė gauti kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones nemokant paciento priemokos. Šiam tikslui 2020 m. panaudota 6,8 mln. Eur. Iš viso iš PSDF biudžeto kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (įskaitant priemokoms kompensuoti skirtas lėšas) 2020 m. išleista 348 mln. eurų.

Pernai ligonių kasoms pavyko išspręsti dešimtmečio problemą – gerokai padidinus finansavimą, IV metų ketvirtį nebeliko eilių protezuotis dantis. Nuo šių metų sausio dantų protezavimo paslaugą galima gauti praktiškai iš karto. Dantų protezavimo išlaidoms kompensuoti iš PSDF biudžeto 2020 m. buvo skirta 39,2 mln. Eur, tiesa, dėl COVID-19 ligos ne visos šios lėšos buvo panaudotos.

VLK duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 1,5 mln. žmonių, kurie pagal savo amžių gali gauti prevencinėse programose numatytas paslaugas, t. y. nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir priešinės liaukos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Pernai šioms programos PSDF biudžete buvo numatyta 23,7 mln. Eur. Deja, koronaviruso infekcijos gerokai išgąsdinti gyventojai pernai vengė lankytis gydymo įstaigose, nenoriai tikrinosi pagal minėtas programas. Vis dėlto šių metų duomenys nuteikia optimistiškiau – pacientai vėl aktyviau dalyvauja patikros programose.

2020 m. PSDF biudžeto vykdymo ataskaitoms pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Dokumentus taip pat svarstys Vyriausybė ir Seimas.