Lietuvos tikrovė: pacientai imigruoja, medikai emigruoja

Lietuvoje kasmet daugėja medicinos turistų iš Skandinavijos šalių, Vokietijos, Didžiosios Britanijos. Čia juos vilioja medicinos paslaugų kokybė už kainą, kuri kartais gali būti iki 12 kartų mažesnė nei jų gyvenamose šalyse. Tačiau, didėjant pacientų iš užsienio skaičiui, vis mažėja medikų, apgailestauja Lietuvos medicinos turizmo klasterio „LitCare“ vykdantysis direktorius Gražvydas Morkus.

„Medicinos turistų Lietuvoje daugėja: plečiantis infrastruktūrai, galimybei keliauti, daugėja keliaujančių ne tik poilsio, pramogų, bet ir sveikatos tikslais. Skelbiama, kad pasaulyje medicinos turizmo sektorius kasmet plečiasi apie 15–20 proc. Lietuvoje juntamos panašios tendencijos“, – kalba G. Morkus.

Lietuvos medicinos turizmo klasterio narių pastebėjimu, srautai iš pagrindinių šalių – Rusijos, Baltarusijos yra sumenkę, tačiau šiek tiek daugėja atvykstančių iš Skandinavijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos. Pašnekovo teigimu, tam įtakos turi tose šalyse esantys lietuviai – paskui mūsų emigrantus atvažiuoja ir jų pažįstami.

Tarptautinės odontologijos klinikos UAB „Pro-implant“ marketingo specialistės Monikos Nakaitės teigimu, į Lietuvą medicinos paslaugų atvyksta ir pacientai iš JAV, Prancūzijos, Latvijos ir Estijos.

Maža kaina stebina užsieniečius

Pasak M. Nakaitės, medicinos turistai į Lietuvą atvyksta dėl labai skirtingų priežasčių. Vienus vilioja žemos kainos, kiti bėga nuo nepatikimų gydytojų savo šalyse.

„Pavyzdžiui, didžioji dauguma rusakalbių pacientų nepasitiki savo šalyse dirbančių gydytojų kompetencija bei atliekamų paslaugų kokybe, todėl ieško patikimų odontologinių paslaugų užsienyje ir mažiau dėmesio kreipia į kainą. Mes jiems patrauklūs ne tik dėl nedidelio atstumo, bet ir dėl kultūrinių panašumų, rusakalbio klinikos personalo. Kainos ir kokybės santykis jiems yra antraeilis dalykas“, – teigia pašnekovė.

Savo ruožtu G. Morkus pastebi, kad dažniausi odontologijos klinikų klientai yra norvegai, danai, nes sulaukusiems 18 metų šių šalių gyventojams brangios odontologinės paslaugos nėra kompensuojamos.

„Lietuva jiems yra atradimas, nes procedūros čia gali būti iki 12 kartų pigesnės, o kokybė niekuo nesiskiria. Tačiau jie masiškai į Lietuvą nevyksta, nes Lietuvos žinomumas nėra labai didelis ir trūksta pasitikėjimo kompetencija. Turime komunikacinių „dovanų“, kurias palieka ne pačiais geriausiais darbais pasižymėję mūsų emigrantai“, – kalba G. Norkus.

M. Nakaitės teigimu, odontologų paslaugų kainos Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi apytikriai du kartus.

Nuo plastinės chirurgijos iki profilaktinės apžiūros

Kaip pažymi G. Morkus, atsiradus tiesioginiams skrydžiams į ir iš Izraelio, iš ten ėmė vykti gerokai daugiau turistų, norinčių naudotis sveikatos turizmo paslaugomis. Pasak pašnekovo, iš Izraelio atvykę medicinos turistai dažniausiai renkasi mūsų sanatorijas.

„Jie turi puikiai išvystytą savo medicinos paslaugų infrastruktūrą, tačiau neturi tokių sanatorijų ir reabilitacijos centrų, kokių randa Lietuvoje. Vasarą jie čia atvyksta mėnesiui ar porai.

Rusai, baltarusiai vyksta dėl įvairiausių priežasčių. Baltarusiai atvyksta net ir profilaktiniams patikrinimams ar ortopedinėms operacijoms. Daug danų atvažiuoja plastinei chirurgijai. Latviai atvyksta akių operacijoms, nes čia labai geri specialistai, o procedūros pigesnės nei Latvijoje“, – tikina G. Morkus.

Potencialūs pacientai susiduria su sunkumais

Pašnekovų teigimu, Lietuva galėtų sulaukti didesnio medicinos turistų skaičiaus, tačiau tam yra ne viena kliūtis. Pavyzdžiu – prastas susisiekimas oro transportu.

„Oro transportu Lietuvą pasiekti iš tolimųjų kraštų yra ganėtinai sudėtinga. Sulauktume medicinos turistų iš tokių šalių, kaip Azerbaidžanas ar Kazachstanas, tačiau nesulaukiame, nes nėra tiesioginių skrydžių.

Manome, kad Lietuva turi puikias galimybės medicinos turizmo srityje, tikimės, kad ji gali augti kaip ir visa rinka – 15–20 proc. Tačiau būtina atlikti daug namų darbų. Gydytojų emigracija taip pat yra didelė problema. Mūsų gydytojai tiek geri, kad juos su džiaugsmu perka vokiečiai, skandinavai. Reikėtų eksportuoti paslaugas, o ne gydytojus“, – kalba G. Morkus.

Anot M. Nakaitės, problema yra ir šalies įvaizdis. „Retas tikisi, kad Lietuvos medicinos lygis bus toks aukštas. Tai džiugina, tačiau tuo pat metu ir rodo, kad Lietuva neturi medicinos turizmo šalies įvaizdžio. Trūksta ne tik informacijos apie medicinos pasiekimus Lietuvoje ir pacientų galimybes gydytis.

Didžiausia problema, su kuria susiduria įmonės, savarankiškai dirbančios su medicinos turistais, tai – koordinuotos ir nenutrūkstamai aukščiausiu lygiu vykdomos medicinos turizmo politikos nebuvimas. Apmaudu, kai medicinos turistas, jau apsisprendęs atvykti į Lietuvą, susiduria su gausybe kliūčių. Pradedant sunkumais gauti medicininę vizą, baigiant tiesioginių skrydžių į Lietuva stygiumi“, – kalba pašnekovė.