Ligoninė – labai reikalinga ir labai brangi. Kas bus?(4)

Gydymo sistema yra gana paini. Gydoma namuose, gydoma ambulatoriškai, gydoma ir specializuotose įstaigose, kurios vadinamos ligoninėmis. Šios sistemos istorija ilgoka, nuo viduramžių iki dabarties praėjo ne vienas šimtmetis. O ir dabar skirtingose šalyse gydymo sistemos labai skiriasi – nuo lauko karo iki prašmatniausių naftos karalių ligoninių. Todėl kalbėti apie ligoninę kaip apie vieningą gydymo įstaigą netikslinga.

Reklama

Įstaigos nevienodos

Galime matyti, kad mūsų kraštas nelabai išsiskiria iš kitų Europos šalių. O ir ligoninės pas mus įvairiausios. Vienos aprūpintos naujausiais įrengimais ir jose dirbančiais geriausiais specialistais iki mažų, gal kartais ir turinčių modernios medicininės įrangos, bet stokojančių specialistų.

Aišku, kad beveik visi nori būti sveiki, o jei jau sirgti, tai kuo arčiau namų. Tačiau kiekviename miestelyje ligoninės neįkursi – tai kiek per brangu. Vadinasi, tenka skaičiuoti ir derintis prie galimybių: žmonių, pastatų, pinigų ir t.t. O ir gyvenimo sąlygos ligoninėje yra apspręstos lėšų.

Ligoninės keičiasi

Ligoninių vieta ir dydis dabar stipriai keičiamos. Seni skaičiavimai, jog Lietuva pirmauja tarp Europos šalių lovų ir gydytojų skaičiumi, kinta. Sakykim, Lietuvoje 1995 metais jų buvo 40,26 tūkst., o per keliolika metų sumažėjo iki 26,8 tūkst. (2010 m.) Jau ir lovų ne tiek daug, ir jos panaudojamos efektyviau.

Lietuva nėra nei pirmaujanti, nei atsiliekanti. Pateikiu 2005-2011 metų Pasaulio sveikatos Organizacijos (PSO) duomenis, kiek lovų tenka 10 tūkst. gyventojų skirtingose pasaulio šalyse.

 Ar ligoninių ne per daug?

Dabar jau Anglijoje vyksta diskusija, ar ne per daug ligonių šalis turi? Manau, kad apie tai svarstyti pradės ir Ispanija, Portugalija ar Prancūzija. Tokia diskusija atskleidžia vieną pasąmonės mintį – ligoninė yra reikalinga, bet labai brangi sistemos dalis. Augant tiek medicinos darbuotojų darbo užmokesčiui, tiek vaistų ir kitų paslaugų kainoms, tenka mažinti dalį išlaidų. Kadangi išlaidos sveikatos sistemoje šiai daliai sudaro didesnę pusę visų pinigų, į tai žiūrima kaip į galimybę sutaupyti. Gaila, bet teks priminti kai kuriuos ekonominius dėsningumus. Ligoninė gali didėti iki tam tikro dydžio, paskui ji gali virsti  neefektyviu pinigų „leidėju“. Per didelės ligoninės pasižymi valdymo neefektyvumu ir netvarkos radimusi. Manau, kad Lietuvoje mes susidūrėme ir dar kartą matysime tokią situaciją. Kita didelių ligoninių didžiausia problema – ligoninių arba hospitalinės infekcijos.

Romualdas Buivydas, Sveikatos ekonomikos centro direktorius, mano, kad „dėl hospitalinių infekcijų turėtų mirti daugiau kaip 400 asmenų, ir daugiau nei 1200 mirčių hospitalinės infekcijos turėtų įtakos. Manoma, kad iki 30 proc. hospitalinių infekcijų galima išvengti. Todėl, jei pasisektų sumažinti bent 10 proc. hospitalinių infekcijų Lietuvoje, tai reikštų, kad per metus galima išgelbėti nuo mirties apie 150 pacientų.“ (Lietuvos sveikata 24 Liepos 2009). Galimos ir kitos medicinos darbuotojų klaidos, kurios gali baigtis mirtimi ar ryškiu sveikatos pablogėjimu.

Telemedicina ir mobiliosios brigados

Aišku, kad pradedama nuo to, ką supranta politikai – bandoma sumažinti ūkio išlaidas: renovuoti pastatus, įgyti naujesnę aparatūrą ar įrangą, mažinti valdymo išlaidas. Vėliau tenka galvoti, ar ligonis negali pats už viską sumokėti? Paprastai negali. Todėl tenka keisti sistemą ir aiškintis, kas ir už ką moka. Jeigu nemokamos gydymo paslaugos pacientui priklauso pagal įstatymus, vadinasi, jis visai neturi papildomai mokėti. Jis to nenori ir jis teisus.

Problema taptų visai skaidri, jei klientas mokėtų už viską. Tačiau tokio varianto mes neturime, tam yra sveikatos draudimas ir ligonių kasos. Tuomet strategiškai tenka peržiūrėti tikslus. Daroma išvada, jog reikia mažinti ligoninių poreikį, pavyzdžiui, perkeliant dalį paslaugų į namus. Senyvam žmogui maloniau gydytis namie, ypač jei yra ir artimieji, nei važiuoti toliau nuo jų. O ir valstybei tai gerokai pigiau. Ligonių priežiūra namuose su privalomomis gydytojų ir medicinos darbuotojų vizitacijomis gali reikšmingai „sumažinti“ stacionarių ligonių skaičių. Taip jau turime telemediciną bei mobiliąsias brigadas. Tiesa, šios paslaugos suteikiamos dar per mažai daliai pacientų (klientų), tačiau taupant valstybės pinigus jų turės rastis daugiau. Tikiuosi, kad šia funkcija užsiims ne poliklinikos, o ligoninės.

JAV pavyzdys

Vienas pavyzdys iš JAV. Naudojant Johns Hopkins fondo vystymo programą, pagal kurią medicinos specialistams suteikus ligoninės lygio paslaugas paciento namuose Naujojoje Meksikoje, sveikatos sistemos išlaidos buvo sumažintos apytiksliai 20 proc. Ir buvo pateikti vienodai geri arba net geresni rezultatus nei pacientus gydant ligoninėse stacionariai  (https://www.eurekalert.org/pub_releases/2012-06/jhmi-jhh060412.php). Patys ligoniai daugiau nei 10 proc. buvo labiau patenkinti ligoninės lygio slauga namuose, o mirtingumas ir readmisija gerokai sumažėjo.

Valstybės ekonominės galios kitimas ir naujos technologijos keičia pačių ligoninių vaizdą: keičiasi jų vieta ir dydis, vystosi specializacija, aštrėja nepertraukiamo mokymosi poreikis. Žvelgiant į geriau sveikatos sistemą finansuojančių šalių patirtį, galima atskleisti, jog ir Lietuvos ligoninės palaipsniui turės tapti panašesnėmis į mokslinius tyrimo institutus, derinamus su medicinos, t.y. gydymo, praktika. Jei dabar didžiųjų miestų ligoninės aptarnauja beveik visus Lietuvos gyventojus, tai gana greitai į šį skaičių pateks ir kitų Europos šalių gyventojai, ir ne vien ten dirbantys lietuviai. Nori nenori Europa turės įvesti bendrą gydymo ir priežiūros standartą.

Senoji pasaulio „versija“ greitai kinta. Ekonominės krizės, nauji moksliniai atradimai, švietimo ir politinės visuomenės raida – visa tai jau pakeitė tradicinius dalykus. Aišku, kad keisis ir dabartinės ligoninės. Jose daugės „eilinių“, t.y. ne gydytojų  medicinos personalo, didės siaurų specialistų poreikis, augs kokybės klausimas. Nesunku matyti ir priežiūros sistemos didėjimą ir griežtinimą. Matyt, keisis ir maitinimas, ir priežiūra. Apie tai jau plačiau rašoma JAV ar kitų šalių specializuotuose žurnaluose, pav., apie taip vadinamą Ateities ligoninę („The High-Tech Hospital of the Future“ puslapyje The US health news).

Dr. Vytautas Valevičius

Šaltinis:

https://www.globalhealthfacts.org/data/topic/map.aspx?ind=78&fmt=80&by=Data&order=d