Ligoninės maistas: ko imtis, kad pietūs neprimintų kiaulių ėdalo?

Pasirodžius straipsniui apie Trakų ligoninėje patiektą maistą, prilygintą ėdalui kiaulėms, portalo VLMEDICINA.LT skaitytojai puolė piktintis, kad tokį maistą žiaukčiojant tenka valgyti vos ne kiekvienoje gydymo įstaigoje. Po pasipiktinimo dėl ligoninės maisto domėjomės, kokie reikalavimai šiam maistui keliami dabar ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad ligoniai maistu skųstųsi rečiau.

Reklama

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Gudanavičienė portalui teigė, kad 2016 m. gruodžio 16 d. sveikatos apsaugos ministras įsakymu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms rekomenduota pasirengti pacientų maitinimo aprašus, vadovaujantis SAM interneto svetainėje pateikiamomis maitinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

„Maitinimo organizavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose rekomendacijose yra aptarti esminiai maitinimo organizavimo klausimai. Rekomendacijų priede yra pateiktas dietų sąrašas (standartinės (4) ir gydomosios dietos (26), kurias asmens sveikatos įstaigoje besigydančiam asmeniui paskiria gydantis gydytojas arba gydytojas dietologas. Kitame priede pateikta dietų maistinė ir energinė vertė bei indikacijos“, – aiškino specialistė.

Anot jos, už pacientų maitinimą ir dietinio gydymo organizavimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atsako įstaigos vadovas. Rekomenduojamų maisto produktų sąrašo nėra, tačiau asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pirkdamos maitinimo paslaugas ar maisto produktus, jei maitinimą organizuoja pati įstaiga, gali nustatyti reikalavimus, koks maitinimas turi būti.

„Pasirašius maitinimo organizavimo sutartis įstaigos turėtų tikrinti, ar vykdomi sutartyje nurodyti reikalavimai“, – teigė ji.

Kodėl skundžiamasi?

Asmens sveikatos priežiūros įstaigose tiekiamas dietinis maitinimas, dalis žmonių tokio maisto nemėgsta ir įprastai nevartoja. Todėl, pasak specialistės, kyla nepasitenkinimas.

„Gali būti skirta druską ribojanti dieta gydymo tikslais, tačiau žmogus, įprastai vartojantis sūresnį maistą, tikrai nesakys, kad valgo skaniai. Kita dalis nusiskundimų – maisto produktų kokybė, jų tinkamumas vartoti sergančiam asmeniui. Čia pagrindinės priežastys - kokie produktai perkami maitinimui. Pagamintų patiekalų kontrolė taip pat turėtų vykti“, – įsitikinusi I. Gudanavičienė. Dažnai esą nepakanka vien nupirkti maitinimo paslaugą, reikia domėtis, kaip maitinimas vyksta realiai.

„Kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga pati sprendžia, kiek kainuoja gydomo asmens maitinimas per parą. Valstybinė ligonių kasa neskiria atskiro finansavimo maitinimui, nes tai ne gydymo paslauga. Įstaigoms skiriamas finansavimas vadinamosioms viešbučio arba ūkio sąnaudoms. Dalis šios sumos tenka maitinimui“, – pridūrė ji.

Situacija pagerėtų nustačius reikalavimus maisto produktams

Vis dėlto SAM planuoja nustatyti detalesnes maitinimo organizavimo rekomendacijas, kuriose būtų pateikti reikalavimai ir maisto produktams.

„Tikimės, kad nustačius detalesnius reikalavimus maitinimo organizavimui situacija pagerės. Tačiau vien teisės aktai situacijos pataisyti negali“, – tvirtino specialistė.

Anot jos, esminis vaidmuo tenka asmens sveikatos priežiūros įstaigai ir jos vadovui. Būtent pastarieji atsako už maitinimo organizavimą.

Vadovaujasi rekomendacijomis

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės specialistė ryšiams su visuomene Lina Stonkutė sakė, kad ligoninės tiekiamos dietos yra sudaromos atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos maitinimo organizavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijas su nurodyta maistine ir energetine verte.

„Taip pat dietų pobūdžiu bei jų indikacijomis“, – pridūrė ji. Komentuoti dėl kitų gydymo įstaigų maitinimo tvarkos ji negalėjo.