Ekonominis sunkmetis, emigracija, asmeninio ir visuomeninio gyvenimo permainos, kurias išgyventi pasidaro per sunku – tai tik kelios priežastys, dėl kurių psichikos sveikatos priežiūros specialistams darbo nemažėja. Netgi priešingai – lietuvius vis labiau kamuoja depresija ir priklausomybės. Tačiau artimiausią sistemos ateitį lemiančios strategijos brėžia vieną kryptį – mažinti lovų, skirtų psichikos ligomis sergantiems pacientams, skaičių.
Sergančiųjų daugėja
“Pacientų stygiumi nesiskundžiame“, - patikino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vadovas Algirdas Narinkevičius.
Bendri sergamumo rodikliai, jo teigimu, svyruoja nežymiai, tačiau keičiasi jų struktūra.
„Daug daugiau kreipiasi pacientų, turinčių afektinių sutrikimų, sergančių depresija, kenčiančių nuo priklausomybių ir nuo jų pasekmių – alkoholinės psichozės. Tokių atvejų, deja, daugėja“, - pastebėjo specialistas.
Psichiatrų ir psichoterapeutų pagalbos vis dažniau ieško ir trumpam į Lietuvą grįžtantys emigrantai. Tai, anot A.Narinkevičiaus, nestebina, nes adaptacija svetimame krašte ne visiems lengva ir sklandi: „Žmonės patiria įtampą, bendravimo sunkumų, dėl svetimos kalbos, kultūros, aplinkos jie pasijunta izoliuoti“.
Bendra šalies statistika rodo, jog nuo 2005-ųjų turinčiųjų įvairių psichikos sutrikimų kasmet vis daugėjo. 2009 metų duomenimis, kas dvidešimtam šalies gyventojui diagnozuoti vienokie ar kitokie psichikos sutrikimai.
Lovų vėl mažės?
Nepaisant ne itin džiugių tendencijų, 2006 metais Klaipėdos apskrityje 40-ia sumažinta psichiatrijos lovų. Pagal Vyriausybės patvirtintą Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo programą jų numatyta dar mažinti.
Tad Klaipėdos universitetinės ligoninės prieš kelerius metus priimtas sprendimas atidaryti Afektinių sutrikimų skyrių, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) direktoriaus Alfrido Bumblio manymu, tikras akibrokštas. TLK iki šiol nesutinka apmokėti ligoninės teikiamų psichiatrijos paslaugų. Abi pusės teismų karuselėje sukasi nuo 2007-ųjų. Panašu, kad šio konflikto atomazgos greitai dar nebus. TLK vadovas nesutinka į sutartį su ligonine įtraukti ir psichiatrijos paslaugų eilutę, motyvuodamas tuo, kad ligoninė šioms paslaugoms teikti nėra gavusi Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo.
KUL vyriausiasis gydytojas profesorius Vinsas Janušonis tikino, jog visi būtini leidimai gauti, o A.Bumblys anksčiau ar vėliau turės vykdyti teismo sprendimą.
Pastarasis aiškino, jog teismas įpareigojo TLK ne papildyti sutartį, bet dar kartą peržiūrėti ir išnagrinėti KUL prašymą.
„Apsvarstėme jį ir atsakymą jau pateikėme. Dar kartą sakau, kad jokių galimybių sudaryti sutartį dėl psichiatrijos paslaugų apmokėjimo nėra. Jeigu ligoninė pateiks ministerijos leidimą teikti šias paslaugas, svarstysime šį klausimą dar kartą. Tačiau tai nereiškia, kad jei bus leidimas, bus ir sutartis. Mes spręstume, ar sudaryti ją, ar ne“, - nenusileido A.Bumblys.
Tačiau Afektinių sutrikimų skyrius, turintis 15 vietų, veikia ir be TLK paramos. Skyrius, medikų teigimu, nuolat pilnas pacientų.
Klaipėdos TLK duomenimis, Klaipėdos apskrityje yra 485 psichiatrijos lovos, iš jų 235 Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale, likusios – Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente, Švėkšnoje. 15 KUL skyriaus lovų nėra įtraukta į oficialią statistiką, nes jos „nelegalios“.
Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų vidutiniškai tenka 10,3 lovos, Klaipėdos apskrityje – 15,3 lovos, o Klaipėdos mieste – 16,6.
„Jų neišvengiamai teks mažinti, kad pasiektume šalies vidurkį“, - tikino A.Bumblys.
Tačiau kol kas uostamiestyje permainos – tik džiugios. Įsibėgėjusi Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo renovacija jau davė rezultatų – į naujas tviskančias patalpas persikėlė poūminių psichozių būklių vyrų ir moterų skyriai.
Pasibaigus darbams, einant į šią įstaigą nebešiurps oda nei pacientams, nei lankytojams.
“Viskas į gera. Pacientai gali lengviau gauti konsultacijas, tyrimus, o jeigu yra gretutinių sutrikimų, operatyviau, geriau ir kokybiškiau galime suteikti visą būtiną pagalbą. Filialas naudojasi bendra laboratorija, kompiuteriniu tomografu, magnetinio rezonanso tomografu. Tai nepaprastai gerai“, - paklaustas, kaip pasikeitė kasdienybė buvusiai Klaipėdos psichiatrijos ligoninei tapus daugiaprofilinės įstaigos dalimi, vien pranašumus vardijo filialo vadovas A.Narinkevičius.
Grotų neliko
Renovuojami trys pagrindiniai filialo pastatai. Į dviaukštį pastatą, kuriame anksčiau buvo gydomi mažieji, jau persikėlė ir medikai, ir pacientai. Neatpažįstamai pasikeitė palatos, kuriose nei ligonių, nei lankytojų nebegąsdina grotos. Jų apskritai neliko, nes langai – iš nedūžtančio stiklo. Kur kas jaukesnės tapo ir bendrojo naudojimo patalpos: poilsio kambariai, koridoriai, laiptinių aikštelės. Žalsvų ir gelsvų spalvų sienos padeda palaikyti šviesią ir ramią atmosferą.
„Kai daugiau erdvės, kai ji jaukesnė, kyla mažiau konfliktų, nepasitenkinimo tarp pacientų, pagerėja jų emocinė būsena. Kartais ir vaistų mažiau reikia, aplinka savaime padeda“, - tikino A.Narinkevičius.
Renovacijos metu bus apšiltintos išorės sienos, pusrūsio grindys, atnaujintas šlaitinis stogas, šildymo sistemos, vamzdynai, elektros instaliacija, apšvietimas. Vidaus patalpos iš pagrindų remontuojamos įstaigos lėšomis.
Vaistų reikės mažiau
„Smarkiai pasikeis ir visa ši zona“, - ranka ore puslankį nubrėžia filialo vadovas. Žvelgdamas į statybų aikštele laikinai virtusį kiemą, jis pasakojo, kad netrukus čia atsiras daugiau suolelių, želdinių, erdvė taps jaukesnė, patrauklesnė ir pacientams, ir jų artimiesiems.
A.Narinkevičius pasidžiaugė, kad kone pusę amžiaus remonto nematę pastatai pagaliau išnyks iš tikrintojų juodųjų sąrašų. Pacientams jau tapo lengviau kvėpuoti – įstaiga pagaliau atitinka visus sanitarijos ir higienos reikalavimus, vienam pacientui tenka 7 kvadratiniai metrai ploto, tiek, kiek ir turi būti, nors iki šiol tekdavo perpus mažiau.
Ūmiomis psichozėmis ir sunkiomis depresijos formomis sergantys žmonės po renovacijos gydysis vienvietėse ir dvivietėse palatose.
Erdvės padaugėjo Dienos stacionarą perkėlus į Bokštų gatvę ir atlaisvinus maisto ruošimo patalpas.
Viso pastatų komplekso renovacija kainuos daugiau kaip 2 mln. litų. Didžioji dalis lėšų skirta iš ES struktūrinių fondų.
Daugiau nuotraukų iš Psichiatrijos filialo - fotogalerijoje
Eglė Petkutė
egle@vlmedicina.lt