XXI amžiaus Lietuvos rykšte vadinama emigracija medicinos studentų bendruomenės nepaveikė taip stipriai, kaip likusios visuomenės dalies. Tuo įsitikinęs Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) vadovas Rokas Laurinaitis. Aktyvios, savanoriškos, nevyriausybinės organizacijos prezidentas teigia, kad medicinos studijos išlaikė prestižinį statusą. Tačiau, jo nuomone, mediko profesija pasirenkama ne dėl jos prestižiškumo, o iš pašaukimo.
LiMSA kiekvienam medicinos studentui suteikia galimybę ne tik sėdėti prie knygų, bet kartu įsitraukti ir į visuomeninę veiklą. Šioje organizacijoje studentas gali ne tik susirasti daug draugų, būti pripažintas, bet kartu pažinti vyresnius ir jaunesnius savo kolegas, susipažinti su kitų šalių medicinos studentais, potencialiais savo kolegomis, būti aktyviu visuomenes piliečiu, įgyti patirties organizuojant projektus, keliaujant ir bendraujant.
LiMSA buvo įkurta 1989 metais, o nuo 1991 metų yra Tarptautinės medicinos studentų asociacijų federacijos (IFMSA), vienijančios apie 3 mln. pasaulio medicinos studentų, narė. Kasmet du kartus per metus LiMSA atstovai keliauja į vis skirtingas pasaulio šalis susitikti su kitų tokių pačių asociacijų atstovais ir aptarti nuveiktus darbus. „Vakarų Lietuvos medicina“ pakalbino LiMSA vadovą Roką Laurinaitį.
Kokiu tikslu įkurta LiMSA?
Tai buvo tokia organizacija, kurios tikslas iš pradžių buvo tiesiog suvienyti medicinos studentus tiek Kaune, tiek ir Vilniuje. Tiesiog siekta tobulinti studentų profesinius įgūdžius, kurie vėliau praverstų dirbant gydytojais.
Kaip sekasi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus?
Na, iš tikrųjų labai gerai. Šiuo metu asociacijos narių skaičius didėja, kasmet sulaukia vis daugiau studentų dėmesio. Šiuo metu mes turime 300 nuolatinių narių ir 1300 studentų bei gydytojų tinklą, kuriame mes dalijamės informacija, būtent gydytojams ir studentams svarbia informacija. Dalijamės patirtimi apie studijų tobulinimą, apie įvairius mums aktualius renginius.
Kaip organizuojamas darbas?
Savo veiklą esame paskirstę į komitetus. Turime visuomenės sveikatos komitetą, vykdome projektus prieš alkoholio ir tabako vartojimą, apie sveiką gyvenseną ir mitybą, sveiką požiūrį į žmogų. Taip pat aktyviai dirbame reprodukcinės sveikatos tobulinime. Tam taip pat yra atskiri projektai. Vykdome nacionalinius ir tarptautinius susitikimus sveikatiškumo ugdymo problemų sprendimo tematika. Konsultuojame mokyklose mokytojus, kaip reikėtų vesti sveikatiškumo ugdymą mokyklose. Be to, aktyviai dirbame žmogaus teisių gynimo srityje. Skiriame daug dėmesio žmogaus teisei į visavertę mediciną, į visavertę sveikatos priežiūrą. Vykdome įvairius projektus ir atstovaujame visuomenei sveikatos klausimais.
Žinoma, viena iš pagrindinių veiklų susijusi su studentais. Didelė mūsų veiklos dalis yra profesiniai ir moksliniai studentų mainai. Apie 90-iai studentų iš Lietuvos suteikiame galimybę atlikti mėnesio trukmės praktiką kurioje nors pasaulio ligoninėje ar tyrimų centre. Šiuo metu savo potencialių mainų programoje turime apie 50 šalių. Taip pat nemažai užsienio šalių studentų atvažiuoja į Lietuvą susipažinti su mūsų kultūra, sveikatos sektoriaus ypatumais, darbo specifika ir atlikti mėnesio trukmės praktiką didžiųjų Lietuvos miestų ligoninėse.
Turime ir medicinos mokslų komitetą, kurio veikla daugiausiai susijusi su medicinos studijų kokybės gerinimu, įvairių įgūdžių, kurie tiesiogiai susiję su medicinos profesija, tobulinimu. Pavyzdžiui, chirurgų pamokos, įvairūs susitikimai su mus dominančiais žymiais gydytojais, profesoriais. Vyksta mokymai mūsų studentams, kurie nėra tiesiogiai susiję su medicina. Tai yra viešasis kalbėjimas, darbas komandoje ir t.t. Tai savybės, kurios niekada netrukdys būsimajam gydytojui.
Su kokiomis problemomis susiduria LiMSA?
Dažnai būna taip, kad organizacijos veikla priversta svyruoti. Sesijos, egzaminai labai dažnai pakoreguoja organizacijos galimybes dalyvauti veikloje. Jeigu artėja egzaminas, tai mes dažniausiai visas veiklas nutraukiame, stabdome ar vykdome minimaliai. Pavyzdžiui, jei artėja sesija, mes net nedarome kassavaitinių susirinkimų, kas galbūt kitose organizacijose būtų keistoka. Esame jauna organizacija, todėl kyla tokių problemų kaip naujų narių pritraukimas, ekonominiai sunkumai, lėšų trūkumas. Stengiamės rašyti projektus, pritraukti privačias lėšas, bet ne visada tai sekasi taip, kaip norėtume.
Lietuvoje mediciną studijuoja nemažai užsieniečių. Kaip jiems sekasi pritapti? Ar studentai iš užsienio aktyviai įsilieja į bendruomenės gyvenimą?
Mes su jais bendradarbiavimą vykdome, organizuojame generalines asamblėjas, siūlome mainus. Vis dėlto studentai iš užsienio aktyviai mūsų veikloje nedalyvauja.
Kokia įtaką medicinos studentams turi emigracija? Ar ji labai skaudžiai atsiliepia?
Tiesą pasakius, mes tikrai nesame pastebėję, kad studentai emigruotų. Lygiai tokia pati situacija yra ir po studijų. Mes nepastebime, kad emigracija būtų tokia didelė, kaip tai nušviečiama Lietuvos visuomenėje. Galbūt neteisingų faktų surinkimas ir neteisingas interpretavimas tam turi įtakos. Žinoma, pasitaiko studentų, kurie emigruoja. Yra rezidentų, kurie emigruoja.
Kokios specialybės šiuo metu populiariausios?
Jei kalbėtume apie rezidentūrą, tai vaikinai dažniausiai renkasi chirurgiją. Tarp merginų populiariausios akušerija ginekologija, odos ligos, vaikų ligos.
Medicinos studijos vadinamos prestižinėmis. Ar toks požiūris išlieka?
Aš manau, kad jei medicina turėjo prestižinį statusą, tai turi ir dabar. Tačiau šias studijas studentai renkasi ne dėl prestižo, o dėl to, kad jie taip apsisprendę. Tai specialybė, kurioje reikia paaukoti daugybę laiko ir daugybę metų. Nėra taip, kad po bakalauro galima eiti dirbti. Tai reikalauja bent 10-12 metų studijų, kad taptum visavertis darbuotojas. Nemanau, kad žmonės taip elgiasi dėl prestižo.
Kaip vertinate medicinos studijų kokybę?
Manome, kad studijų kokybė tikrai nebloga, tačiau viskas labai priklauso ir nuo pačių studentų. Kaip ir kiekvienoje specialybėje, kaip ir kiekvienoje gyvenimo srityje ta kokybe galima pasinaudoti iki galo arba galima bandyti ko nors vengti, išsisukinėti, ko nors nepadaryti iki pabaigos.
Medicinos studijų kokybė skiriasi ir fakultetuose, todėl kad tai yra dvi visiškai skirtingos mokymo programos, du skirtingi moduliai – Kauno ir Vilniaus. Aš galbūt negalėčiau tinkamai vertinti, nes pats studijuoju Kaune. Bet kiek teko girdėti iš kolegų, studijų kokybe Vilniuje taip pat niekas nesiskundžia. Ta pati situacija ir Kaune. Vis dėlto yra daug skirtingų modulių, todėl juos sudėtinga sulyginti.
Agnė Garkauskienė