Vakar Lietuvos Respublikos Vyriausybė posėdyje pritarė Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir teikia jį svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.
Naująjį transplantacijos įstatymą Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM rengė dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – dėl būtinybės perkelti Europos Parlamento ir Tarybos organų direktyvos nuostatas, jose vienas iš svarbiausių akcentų – kokybės ir saugumo reikalavimai. Kita priežastis – donorystės ir transplantacijos proceso aktyvinimas. Kuriant įstatymą, buvo nuolat konsultuojamasi su įvairių sričių specialistais.
Naujajame donorystės įstatyme yra keletas naujovių. Siūloma įteisinti galimybę sutikimą po mirties tapti organų donoru išreikšti ir internetu. Iki šiol sutikimą galima pasirašyti medicinos įstaigoje, donorystę viešinančių akcijų metu. Jų metu žmonės, ypač jaunesnioji karta, teiraujasi, kodėl negalima savo valios išreikšti internetu, nes būtiną konfidencialumo principą galima išlaikyti, pavyzdžiui, panaudojant elektroninės bankininkystės sistemą ir asmens tapatybės kortelės duomenis.
Siūloma keisti artimųjų atsiklausimo tvarką. Iki šiol galioja tvarka, kad sutikimą mirusiojo organus aukoti donorystei gali duoti sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, broliai ir seserys. Atsižvelgiant į statistinius duomenis, kad vidutinis donoro amžius didėja, siūloma nustatyti, kad artimųjų būtų atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų).
Naujajame įstatyme siūloma išplėsti donorystės ribas. Kadangi donorų trūksta, siūloma greta gyvosios donorystės (kai artimas giminaitis paaukoja vieną inkstą ar dalį kepenų) įteisinti porinės donorystės rūšį. Tai dviejų porų pasikeitimas donoriniais organais, kai vienos tarpusavyje nesuderinamos poros donoro organas tinka kitos nesuderinamos poros recipientui, (ir galimas analogiškas apsikeitimas organu iš antrosios poros donoro – pirmosios poros recipientui). Poros turi būti susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu.
Naujajame įstatymo projekte siūloma nustatyti žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procese dalyvaujančių institucijų – Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, Nacionalinio transplantacijos biuro, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos – kompetenciją, teises ir pareigas.
2012 m. rudenį dėl projekto buvo pateiktos Lietuvos Vyskupų konferencijos pastabos, kurios daugiausia buvo nukreiptos į ląstelių ir embriono audinių reglamentavimo, tačiau nei šis projektas, nei dabar dar galiojantis Transplantacijos įstatymas nesusijęs su lytinėmis ląstelėmis ar embriono audiniais. Įstatymo naujosios redakcijos 1 straipsnio 4 dalis nustato, kad „Šis įstatymas nereglamentuoja <...> embriono ar embriono ląstelių, vaisiaus ląstelių ar audinių <...> donorystės ir transplantacijos proceso“. Verta paminėti, kad bažnyčia pritaria organų donorystės idėjai.
Nacionalinis transplantacijos biuras