LRT tyrimas. Kas vedžioja už rankos Aurelijų Verygą: dėmesio centre – milijonai

Kauno klinikoms, kurių dalininkai yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas bei Sveikatos apsaugos ministerija, pastaraisiais metais šypsosi sėkmė. Šiai įstaigai pagaliau leista vykdyti itin brangias kaulų čiulpų transplantacijas. Klinikos už 7 mln. eurų įsigijo ir neurochirurginėms operacijoms skirtą gama peilį. O dabar planuojamas vienas brangiausių pirkinių sveikatos sistemoje – 15 mln. eurų kainuojantis ciklotronas.

LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad įtakos tokiems sprendimams galėjo turėti įtakingi Kauno medikai ir su jais susiję Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai.

Apie tai, kad Kauno klinikų siekiui apsirūpinti ciklotronu uždegta žalia šviesa, nežino net kai kurie Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai. LRT Tyrimų skyriaus kalbinti politikai tvirtino, kad svarstymai dėl šios itin brangios aparatūros įsigijimo vyksta jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau apie konkrečius sprendimus jie esą negirdėjo.

O sprendimai sparčiai stumiami į priekį. Taikinyje – 15,3 mln. eurų kainuosiantis ciklotronas, paprasčiau sakant, nedidelis branduolinis reaktorius, gaminantis radionuklidus, reikalingus radioaktyvių preparatų, naudojamų pozitronų emisijos tomografijos (PET), tyrime. Nurodoma, kad toks tyrimas leidžia kai kurių rūšių onkologines ligas, taip pat kitus susirgimus nustatyti ankstyvoje stadijoje.

Kol kas prieš dešimtmetį Kauno ir Vilniaus klinikose įrengti PET centrai, valstybei kainavę apie 10 mln. eurų, nepasiteisino. Vietoje planuotų 4 tūkst. tyrimų per metus atliekama vos 1,6 tūkst., taigi, dirbama vos ketvirtadaliu pajėgumų. Tačiau Kauno klinikos tvirtina, kad situacija pasikeistų, Lietuvoje atsiradus ciklotronui, esą radionuklidus gaminant Lietuvoje, jų kaina ženkliai mažėtų.

„Jeigu būtų dirbama didesniu pajėgumu ir atliekama bent 3 tūkst. tyrimų per metus, turint ciklotroną iš esmės būtų sutaupoma 1,8 mln. eurų PSDF lėšų per metus“, – praėjusių metų vasarį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vykusio pasitarimo metu jo dalyviams aiškino Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius.

Ciklotrono investicinį projektą vertinusi Finansų ministerija – ne tokia optimistiška. Kaip nurodė jos Investicijų departamento direktorius Paulius Baniūnas, Finansų ministerija, pasitelkusi nepriklausomą užsienio ekspertą, kartu su Centrinės projektų valdymo agentūros Metodiniu pagalbos centru pateikė projekto rengėjams bei atsakingoms ministerijoms pastebėjimus ir siūlymus dėl efektyvių investicijų planavimo.

Išvadoje konstatuojama, kad projektas sveikatos srityje teikia socialinę ir ekonominę naudą, o atrinkta optimali projekto įgyvendinimo alternatyva yra efektyviausia įgyvendinti. Vis dėlto pabrėžiama, kad projekto naudos užtikrinimas iš esmės daugiau priklauso nuo pakankamo finansavimo pradėjus ciklotrono eksploataciją, nes šiuo metu projektas „šališkas ciklotrono infrastruktūros sukūrimui“. Tai yra, jame neįvertinti visi ciklotrono palaikymui reikalingi kaštai, o, svarbiausia, projekte nėra įvertinta, kaip bus generuojamos pastovios pajamos ciklotrono veikimui užtikrinti.

„Esant tokiam finansiniam veiklos planui, infrastruktūra būtų mažai panaudojama, vieno tyrimo savikaina, įskaitant visas nusidėvėjimo, naudojimo ir palaikymo sąnaudas, didelė, ir dėl šių priežasčių kyla abejonių, ar tokių investicijų įgyvendinimas yra efektyvus sprendimas lyginant su kitomis galimomis alternatyvomis“, – nurodoma oficialiose Finansų ministerijos išvadose.

Pradėjo nuo švietimo, baigė sveikatos apsauga

Kaip nurodoma SAM pateiktuose atsakymuose, ciklotrono, kainuosiančio 15,23 mln. eurų, 85 proc. vertės turėtų padengti Europos Sąjungos paramos lėšos, dar 15 proc. būtų skiriama iš valstybės biudžeto. Taigi, SAM numato skirti 11,72 mln. eurų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – 3,51 mln. eurų.

Kaip nurodo SAM, ciklotrono įsigijimą numatoma finansuoti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo priemonę „Onkologinių ligų prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo paslaugų infrastruktūros tobulinimas“, remiama veikla – inovatyvių technologijų diegimas, branduolinės medicinos tyrimų centro įkūrimas.

Ciklotrono, kainuosiančio 15,23 mln. eurų, 85 proc. vertės turėtų padengti Europos Sąjungos paramos lėšos, dar 15 proc. būtų skiriama iš valstybės biudžeto.

„Projektą numatoma finansuoti pagal onkologijos srities priemonę, kadangi didžioji dalis ciklotrono gaminamų radiofarmacinių preparatų bus naudojama onkologinių ligų diagnostikai“, – nurodoma atsakyme.

Kaip LRT Tyrimų skyriui sakė šį projektą kuruojantis Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms Tomas Lapinskas, maždaug 2 mln. eurų „iš vidinių resursų“ numato skirti ir ši gydymo įstaiga. Todėl, kad ji – projekto vykdytoja, kaip įvardijama ir viešuose dokumentuose.

Tačiau ar iš tiesų milijonai eurų, numatomi ciklotronui įsigyti, skirti iš sveikatos apsaugos sistemai tenkančios paramos eilutės, tai yra, iš visų Lietuvos gyventojų sveikatos apsaugai skiriamų lėšų, nukeliaus būtent šiam tikslui įgyvendinti?

Abejones kursto tai, kad dar prieš kelerius metus, dirbant tuo metu socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei, ciklotrono, o taip pat ir neseniai ženkliai permokant už įsigytą gama peilį, planavimai buvo įvardijami kaip strateginiai ne Kauno klinikų, bet Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) projektai. Tai matyti iš LRT tyrimų skyriaus turimo LSMU Senato 2016 m. rugsėjo 23 dienos nutarimo dėl strateginių projektų sąrašo.

Juo numatoma atnaujinti ir išdėstyti nauja redakcija LSMU strateginių projektų 2014–2020 m. Europos Sąjungos daugiametei finansinei programai sąrašą, taip pat numatant ir „Naujų branduolinės medicinos technologijų infrastruktūros sukūrimą“: Branduolinių tyrimų centro, kurio kaina numatoma 15,4 mln. eurų, bei gama peilio infrastruktūros už 8 mln. eurų.

Dar daugiau – šiuos projektus ketinta įgyvendinti ne iš paramos sveikatos apsaugai eilutės, bet per tuometinės Švietimo ir mokslo ministerijos finansavimą.

Tokia informacija buvo netikėta Kauno klinikose ciklotroną kuruojančiam T. Lapinskui.

„Mano žiniomis, tai (šie projektai) visą laiką ėjo per SAM. Tiktai vėliau atsirado ir Švietimo, mokslo ir Sporto ministerijos. Ir didžioji dalis pinigų juk ateina iš SAM, švietimas nemanau, kad būtų skyręs tokią didelę sumą“, – tvirtino jis.

Tačiau 2016 m. sausį pas tuometinį premjerą A. Butkevičių vykusio pasitarimo dėl branduolinių tyrimų centro ir infrastruktūros sukūrimo ir mokslui skirtų inovatyvių technologijų plėtros projektų įgyvendinimo Kauno klinikose protokolas rodo ką kita.

Jame aiškiai rašoma: „Branduolinių tyrimų centro infrastruktūros Kauno klinikose sukūrimo projektą finansuoti Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamos priemonės „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“ lėšomis“.

Postuose – patikimi žmonės

Kodėl Kauno klinikos, o teisingiau, kaip aiškėja iš viešinamų dokumentų, LSMU šį projektą bandė realizuoti pirmiausia per ŠMSM, o dabar – per SAM finansavimą? LRT tyrimų skyriaus šaltinių teigimu (pavardės neviešinamos pašnekovams paprašius, baiminantis dėl savo tolesnės karjeros), ši situacija susijusi su LSMU vadovybei parankiais žmonėmis minėtų ministerijų vadovybėse skirtingais laikotarpiais.

Jų teigimu, ciklotrono, pradedant PET įrangos diegimu, projektas sėkmingai startavo prie SAM vairo stovint tuometiniam „LSMU žmogumi“ vadinto Žilvino Padaigos darbo metu, 2005-aisiais. Prie tolesnio projekto realizavimo sugrįžta, darbą pradėjus 16-ajai Vyriausybei. Jai pradedant darbą, sveikatos apsaugos ministro postas buvęs numatytas taip pat LSMU dirbusiam Dainiui Pavalkiui, tačiau dėl politinių dėlionių jam atiteko švietimo ir mokslo ministro postas, tad strateginiai projektai pajudėjo šia kryptimi. Tiesa, D. Pavalkis poste visos kadencijos neišbuvo, tad parašus po minėtais sprendimais sudėjo jį pakeitusi „darbietė“ Audronė Pitrėnienė. Tačiau sprendimai nejudėjo taip sparčiai, ir dabar esą tenka kliautis LSMU dirbusiu ministru A. Veryga.

Pats ministras A. Veryga praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad nebepasirašys jokių įsakymų ar kitų dokumentų, galinčių sukelti bent menkiausių abejonių dėl jo santykių su buvusiomis darbovietėmis. Tai politikas padarė po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino A. Verygą pažeidus įstatymą, kai šis 2017 m. spalį skyrė finansavimą LSMU, kuriame dirbo iki tapdamas ministru.

Nuo sprendimų, susijusių su LSMU bei jo kartu su SAM valdomų Kauno klinikų projektais, teigia nusišalinusi ir sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, į ministeriją atėjusi iš Kauno klinikų. Anksčiau tokį pat sprendimą esą buvo priėmusi ir L. Jaruševičienės pirmtakė Gintarė Šakalytė, į SAM taip pat pasukusi iš Kauno klinikų, į jas ir sugrįžusi po atsistatydinimo praėjusių metų pradžioje.

Šios viceministrės kuravo ir kuruoja sveikatos priežiūros sritį, Europos Sąjungos investicijų projektus. Pagal pareigines prievoles būtent už šiuos klausimus atsakingas viceministras vadovauja ir SAM ministro įsakymu sudaromai Koordinavimo komisijai, sprendžiančiai, ar pritarti naujos brangios įrangos, skiriamos sveikatos įstaigomis, įsigijimui.

„Kadangi aš pati esu dirbusi Kauno klinikose ir turiu interesų konfliktą, tai vengdama potencialios galimybės, kad tai būtų kažkaip interpretuojama, su visais sprendimais, kurie yra susiję su Kauno klinikomis, šioje komisijoje man tenka nusišalinti“, – sakė L. Jaruševičienė LRT Tyrimų skyriui.

G. Šakalytė iš pareigų atsistatydino praėjusių metų pradžioje ir grįžo į Kauno klinikas, kur jai buvo patikėtos Inovacijų vertinimo ir diegimo tarnybos vadovės pareigos. Tuo metu iš šio posto kaip tik pasitraukė dirbti Kazachstane apsisprendęs buvęs švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis. Kaip matyti iš Kauno klinikų 2017 m. veiklos ataskaitos, ši tarnyba bent tuo metu dalyvavo „ciklotrono alternatyvų vertinimo ir investicinio projekto atnaujinimo veiklose.“

Vos po kelių dienų buvo paskelbta, kad G. Šakalytę viceministro poste keičia L. Jaruševičienė, iki to laiko ėjusi Kauno klinikų direktorės visuomenės sveikatai, mokslui ir švietimui pareigas, taigi, pagal kompetenciją kuravusi ir didžiuosius, taip pat ir ciklotrono, projektus. Būtent jai buvo pavaldi ir Inovacijų vertinimo bei diegimo tarnyba. Kaip minėta, SAM ji vadovauja Koordinavimo tarybai, atsakingai taip pat už didžiųjų projektų, tarp jų ir ciklotrono, įgyvendinimą.

Kaip ir R. Šakalytė, išėjusi iš Kauno klinikų, dabartinė viceministrė L. Jaruševičienė liko dirbti LSMU, kurio projektus dabar kuruoja kaip viceministrė. Ji yra LSMU Šeimos medicinos klinikos profesorė.

„Aš turiu leidimą, ministro leidimą, dirbti ir būtent universitete. Juo labiau, kad esu dar ir tokio Lietuvos mokslo tarybos įgyvendinamo mokslininkų tyrimo darbo grupės vadovė, buvo sutartis pasirašyta dar prieš man užimant šias pareigas“, – LRT Tyrimų skyriui aiškino viceministrė.

Vadovai ir pavaldiniai

Vis dėlto L. Jaruševičienė neslėpė su LSMU atstovais, taip pat ir su šios aukštosios įstaigos vadovu rektoriumi Remigijumi Žaliūnu, kalbanti ir apie ciklotrono projektą. O rektorius R. Žaliūnas ypatingai glaudžiai bendradarbiauja su Kauno klinikų vadovu R. Jurkevičium.

Ir ne tik todėl, kad LSMU kartu su SAM valdo Kauno klinikas. Jau daugybę metų rektorius R. Žaliūnas vadovauja Kauno klinikoms priklausančiai Kardiologijos klinikai, taigi, yra ir R. Jurkevičiaus pavaldinys.

O Kauno klinikų vadovas R. Jurkevičius, savo ruožtu, eina ir LSMU prorektoriaus klinikinei medicinai pareigas, taigi, yra pavaldus R. Žaliūnui. Tuo pačiu jis – ir LSMU tarybos, kuriai atskaitingas rektorius, narys.

Vos prieš pusmetį, 2018 m. spalį, VTEK pripažino, kad rektorius R. Žaliūnas supainiojo interesus spręsdamas dėl kitos savo darbovietės – Kauno klinikų. Mat, atstovaudamas LSMU, dalyvavo Kauno klinikų visuotinio dalininkų susirinkimo posėdžiuose, kai buvo priimami sprendimai dėl šios įstaigos ir jos generalinio direktoriaus. Posėdžiuose spręsta dėl ligoninės struktūros, įstatų keitimo, taip pat R. Žaliūno siūlymu pritarta generalinio direktoriaus kintamojo algos dydžio nustatymui ir t. t.

LRT Tyrimų skyrių pasiekė LSMU atsakymai į klausimus, teiktus rektoriui R. Žaliūnui. Komentuodamas pareigų pasidalijimą su R. Jurkevičiumi, jis nurodė: „Profilinių klinikų vadovai nevadovauja ligoninei, nepavaduoja generalinio direktoriaus, neformuoja ligoninės strategijos ir nepriima su tuo susijusių sprendimų. Pagal universiteto statutą, kurį patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas, Universiteto prorektoriumi klinikinei medicinai, Senato pritarimu, skiriamas Universiteto ligoninės generalinis direktorius. Šias pareigas kitas asmuo užimti galėtų tik tokiu atveju, jei Seimas pakeistų universiteto statutą“.

Tačiau būtent R. Žaliūnas kai kurių politikų ir medikų yra vadinamas sveikatos apsaugos sistemos „pilkuoju kardinolu“, esą palaikančiu ryšius tiek su įtakingais politikais, tiek su verslininkais.

Šį vasarį apklausiamas vadinamojoje koncerno „MG Baltic“ korupcijos byloje, nes teisėjus domino rektoriaus ryšiai su buvusiu šio koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, kuris prieš kelerius metus buvo ir LSMU tarybos narys. R. Žaliūnas paaiškino, kodėl per verslininką neieškojo ryšių su politikais.

„Politikus aš pažįstu daug geriau nei bet kuris verslininkų. Aš esu seniausias Lietuvos universitetų rektorius ir pažįstu visus politikus, todėl man jokių tarpininkų bendraujant su jais nereikia“, – teisme tvirtino R. Žaliūnas.

Su įtakingais politikais LSMU rektorių sieja ir siauram ratui težinoma Lietuvos gydytojų teniso sąjunga, kurios prezidento pareigas jis eina. Šalia tikrųjų narių – medikų – ši sąjunga turi ir garbės narių, kuriais, kaip nurodoma įstatuose, tampa asmenys, turintys ypatingų nuopelnų organizacijai.

Kaip nurodoma sąjungos puslapyje, jos garbės nariais yra garsūs politikai Gediminas Kirkilas, Vygaudas Ušackas, Virgilijus Alekna, Zenonas Balčytis, taip pat – koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus. O socialdemokratas buvęs sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas yra šios sąjungos valdybos narys.

Jis LRT Tyrimų skyriui tvirtino teniso aikštelėje „praktinio darbo“ temų nesvarstantis. Bet pabrėžė, jog ir rektorius R. Žaliūnas, ir anksčiau šias pareigas ėjęs dabartinis LSMU Tarybos pirmininkas Vilius Grabauskas „turi labai gerų minčių, ir čia labai aiškiai viskas yra Lietuvoje sudėliota“.

„O dėl gama peilio, – sako J. Olekas, – manau, tokio reikia Lietuvai. Ciklotrono irgi reikia Lietuvai. Nežinau konkrečių sprendimų, bet Lietuvai jis reikalingas.“

R. Žaliūno atstovai, savo ruožtu, atsakė nesuprantantys, kokiu pagrindu kas nors galėtų teigti, jog per Lietuvos gydytojų teniso sąjungą rektorius gali tvirtinti ryšius su įtakingais politikais.

„Neaišku, kokiu pagrindu kažkas galėtų taip teigti. Rektorius žaidžia tenisą daugiau kaip 15 metų. Laisvu nuo pareigų universitete metu dalyvauja asociacijoje, vienijančioje to pačio pomėgio žmones. Kiek žinome, visi asociacijos nariai žaidžia tenisą“, - rašoma atsakyme.

Prakalbo apie galimą pinigų praradimą

LSMU atsakymuose nurodoma, kad, dalyvaujančioms ir finansuojančioms šalims patvirtinus ciklotrono projektą, galėtų būti pradėtos viešųjų pirkimų procedūros. Sulaukus palankių sprendimų, tai būtų padaryta jau šiais metais.

SAM tvirtina, kad viešąjį pirkimą ciklotronui įsigyti bus galima skelbti tik SAM ir ŠMSM įtraukus projektą į valstybės projektų sąrašą. Tai nepadaryta, nes dar nėra gautas Europos Komisijos atsakymas dėl galimos valstybės pagalbos teikimo.

Kaime bobutė numiršta dėl to, kad mes neturime 500 eurų paskirti jai gydymo, nėra iš ko. Ir kartu mes turime 100 tūkstančių paskirti vienam žmogui

Kodėl ciklotrono projektas taip skubinamas, užsiminė viceministrė L. Jaruševičienė. Pasak jos, šiuo metu projektas yra beveik parengtas, todėl viskas priklauso tik nuo Europos komisijos sprendimo skirti finansavimą. Kitu atveju, viceministrės teigimu, Lietuvai gresia prievolė grąžinti lėšas, įdėtas į PET projektą.

„Jeigu bus pozityvus atsakymas, iš tiesų projektas ne tik galėtų, bet ir turėtų pajudėti. Mums neįgyvendinus šito projekto, kyla labai didelė grėsmė, kad teks grąžinti 10 mln. eurų dėl to, kad mes nepasiekėme rodiklių, kuriuos minėjau pradžioje, nes įsigytos dvi tik iš dalies dirbančios [RŠ1] infrastruktūros“, – sakė L. Jaruševičienė.

Tuo metu gydytojas hematologas, ilgus metus dirbęs Kauno klinikose, Eduardas Vaitkus šią situaciją vadina „vienos grupės interesų gynimu“.

„Finansiniai srautai SAM yra nukreipiami pagal tam tikrų ekonominių grupių interesus. Nauda ligoniui nėra to tikslas. Nauda ligoniui yra šalutinis poveikis, šalutinis efektas, atsirandantis įgyvendinant tuos verlso interesus. Tai blogai, nes socialinis nelygumas, socialinė neteisybė sveikatos apsaugos sektoriuje jos paslaugų prieinamumo prasme tik didėja, tik gilėja, tik blogėja situacija“, – sakė jis.

Pasak E.Vaitkaus, PET tomografija yra tikslesnis tyrimas nei kompiuterinė tomografija arba kartais magnetinis rezonansas. „Kad žmonės suvoktų: 80–120 eurų yra sumokama per Ligonių kasas už kompiuterinę tomografiją arba magnetinį rezonansą. O už PET tyrimą – 1000 eurų. Tai klausimas, ar jis yra dešimt kartų geresnis. Ir aš tada sakau – kaime bobutė numiršta dėl to, kad mes neturime 500 eurų paskirti jai gydymo, nėra iš ko. Ir kartu mes turime 100 tūkstančių paskirti vienam žmogui“, – tvirtino jis.