Kauno klinikų endokrinologė: hormonų pusiausvyrą trikdo net kasdieniai įpročiai

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių serga endokrininėmis ligomis, todėl mokslininkų dėmesys krypsta į aplinkoje esančias medžiagas, galinčias sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Tokios medžiagos gali būti maisto priedai (skonio stiprikliai, konservantai), pesticidai ir herbicidai, patenkantys į organizmą su maistu, taip pat plastikas, kosmetikos ir buities valymo priemonės, kuriose gausu cheminių junginių – kvapiklių, konservantų, stabilizatorių ar antibakterinių medžiagų. Patekusios į organizmą, jos gali veikti kaip hormonai, trikdyti jų veiklą, pažeisti endokrinines liaukas, kauptis riebaliniame audinyje, kiaušidėse ar sėklidėse ir net ilgainiui paveikti genų raišką.

Reklama

Prof. Džilda Veličkienė, Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė, pabrėžia, kad kenksmingų medžiagų poveikis pavojingas visiems, tačiau ypač rizikingas nėštumo metu – jis gali paveikti ne tik moters, bet ir besivystančio vaisiaus, ypač jo būsimos reprodukcinės sistemos, sveikatą. Šios pasekmės dažnai išryškėja tik po daugelio metų, bandant susilaukti vaikų. Pasak profesorės, Lietuvoje su vaisingumo problemomis susiduria apie 10–15 proc. šeimų – tai maždaug 50 tūkstančių porų, ir šis skaičius nuolat auga.

Į mūsų organizmą per odą, kvėpuojant ar su maistu patenka įvairios kenksmingos medžiagos – mikro- ir nanoplastikai, cheminiai junginiai. Jie gali sutrikdyti hormonų veiklą, pakenkti skydliaukei, skatinti nutukimą, didinti diabeto bei vėžio riziką, sukelti vaisingumo problemas. Moterys gali susidurti su ankstyva menopauze, policistinių kiaušidžių sindromu (hormonų pusiausvyros sutrikimas moters organizme) ar endometrioze ( liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys išveša už jos ribų). Vyrams šios medžiagos gali neigiamai paveikti spermos kokybę ir vaisingumą. Žalingą poveikį gali turėti ir kai kurie įpročiai – pavyzdžiui, mobiliojo telefono nešiojimas kelnių kišenėje ar vienkartinės sauskelnės kūdikystėje, kurios gali keisti sėklidžių temperatūrą.

Pasak profesorės, pirmasis žingsnis – išmokti atpažinti kenksmingas medžiagas ir sąmoningai rinktis sveikatai palankesnius produktus visose srityse: nuo maisto ir pakuočių iki kosmetikos, valymo priemonių bei aplinkos, kurioje leidžiamas laisvalaikis. „Venkite plastikinių pakuočių, rinkitės natūralų maistą, ekologiškas kosmetikos ir buities priemones. Pirmenybę teikite Europos Sąjungoje pagamintiems produktams – jų sudėtis griežtai kontroliuojama“, – pataria prof. Dž. Veličkienė.

Daržoves ir vaisius rekomenduojama kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu bent 30 sekundžių, tankesniems nešvarumams pašalinti – naudoti kempinėlę ar minkštą šepetėlį. Vietoj agresyvių valymo priemonių buityje galima naudoti actą ar sodą – tai saugesnė ir aplinkai draugiškesnė alternatyva.

Profesorė taip pat ragina skaityti produktų etiketes ir naudotis šiuolaikinėmis priemonėmis – mobiliąja programėle, kuri padeda identifikuoti kosmetikos priemonių sudedamąsias dalis bei įvertinti jų saugumą. „Europos vartotojas kasdien vidutiniškai naudoja daugiau nei septynias kosmetikos priemones, tačiau tik retas susimąsto, kas iš tiesų slypi jų sudėtyje“, – pabrėžia endokrinologė.

Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje nuolat diegiamos pažangios hormoninių sutrikimų diagnostikos priemonės, plečiamos laboratorinių, genetinių ir radiologinių tyrimų galimybės. Tai leidžia tiksliai nustatyti net retas, sunkiai diagnozuojamas endokrinines ligas ir užtikrinti veiksmingą jų gydymą. Kiekvienais metais čia konsultuojama apie 6 tūkst. vaikų ir daugiau nei 17 tūkst. suaugusiųjų, susiduriančių su endokrininėmis ligomis.

Balandžio 24-ąją minima Europos hormonų diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į hormonų sveikatos svarbą ir aplinkos veiksnius, darančius įtaką hormonų pusiausvyrai. Šia proga endokrinologai primena: sąmoningas pasirinkimas šiandien – tai investicija į sveiką ateitį.