Ketvirtadienis, 2024.11.21
Reklama

Magnis – mikroelementas, būtinas ir širdžiai, ir smegenims

Šaltinis: vlmedicina | 2024-05-21 13:18:06

Kankina stresas, dažnai jaučiate fizinę ir emocinę įtampą, nuovargį, silpnumą? Gali būti, kad jums trūksta magnio. Specialistų teigimu, šis mikroelementas dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių organizmo procesų – palaiko širdies, kraujagyslių ir nervų sistemos veiklą, padeda palaikyti gerą emocinę būseną. Kokiuose produktuose jo daugiausia ir kaip tinkamiausia jį vartoti?

Pavargusi mergina prie kompiuterio
Magnis būtinas ir gerai smegenų veiklai, padeda susikaupti, įveikti stresą / Shutterstock nuotr

Mikroelementų superžvaigždė

Pasak Tarandės šeimos klinikos šeimos gydytojo Tado Daugėlos, magnį galima pavadinti savotiška mikroelementų superžvaigžde, nes jis dalyvauja daugiau kaip 300 įvairių cheminių reakcijų, vykstančių mūsų organizme.

„Magnis turi didelę reikšmę angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitai. Jis kontroliuoja mūsų nervinius impulsus, kaulinio audinio formavimąsi, raumenų atsipalaidavimą ir kraujotaką. Padėdamas reguliuoti kraujo spaudimą ir užtikrindamas gerą širdies raumens darbą jis yra nepakeičiamas visos mūsų kardiovaskulinės sveikatos elementas.

Magnis taip pat yra būtinas gerai smegenų veiklai, nes dalyvauja tokių biologiškai aktyvių medžiagų kaip serotoninas ir dopaminas sintezėje. O šios medžiagos turi didelę įtaką gebėjimui susikaupti, streso lygiui ir bendrai psichikos sveikatai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad įvairiapusė magnio nauda yra labai svarbi bendrai gerai žmogaus savijautai“, – pabrėžia T. Daugėla.

Nebijokite perdozuoti

Šeimos gydytojo teigimu, trūkstant magnio žmonės gali jausti nuovargį, silpnumą, dažnesnius galvos skausmus. Taip pat gali kamuoti nemiga, nerimas.

Kai trūksta šio mikroelemento, žmonės gali skųstis suprastėjusia atmintimi ir koncentracija, nervingumu. Dėl magnio stokos neretai gali kankinti mėšlungis, raumenų spazmai, sąnarių skausmai, padidėti kraujospūdis.

„Jeigu laikotės vadinamosios vakarietiškos dietos, t. y., vartojate daug perdirbo, greito maisto, jeigu ilgiau viduriavote, vartojote antibiotikų, jus kankino nuolatinė protinė ir fizinė įtampa, gali būti, kad dėl magnio trūkumo atsidūrėte padidėjusios rizikos zonoje“, – aiškino gydytojas.

Anot T. Daugėlos, paprastai visavertė mityba gali užtikrinti magnio poreikį organizmui, o magnio paros dozė suaugusiam žmogui yra nuo 250 iki 500 miligramų.

Gydytojas tikina, kad nereikia baimintis, jog magnio perdozuosite – jo perteklių organizmas pašalina su šlapimu.

Reguliuoja kraujospūdį

Anot BENU vaistininkės Loretos Tamošauskienės, magnio poreikis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus, nes skirtingais gyvenimo etapais reikia skirtingo maistinių medžiagų kiekio.

„Magnio poreikis ir organizmo gebėjimas jį įsisavinti skiriasi priklausomai nuo amžiaus, – aiškina L. Tamošauskienė. – Dėl virškinamojo trakto pokyčių su amžiumi magnio įsisavinama mažiau.

Vaikams ir paaugliams reikia didesnio magnio kiekio, nes jų organizmas intensyviai auga ir vystosi. Magnis ypač svarbus kaulų ir dantų formavimuisi.

Suaugusiesiems magnis taip pat svarbus, nes dalyvauja įvairiose biocheminėse reakcijose, reguliuoja kraujospūdį, palaiko širdies ritmą.

Senyvo amžiaus žmonėms magnio gali trūkti dėl to, kad organizmas sunkiau įsisavina maistines medžiagas ir dėl kitų sveikatos problemų.“

Šiuose produktuose – magnio klodai

Vaistininkė pabrėžia, kad pats organizmas magnio nepasigamina, todėl turi jo gauti su maistu.

Jos teigimu, daugiausia magnio yra viso grūdo duonoje, kruopose, sėlenose, žirniuose, pupelėse, lęšiuose, špinatuose, brokoliuose, moliūgų ir sezamo sėklose, migdoluose, anakardžiuose.

Daug magnio turi menkė ir tunas. Į kai kuriuos maisto produktus ir gėrimus, pavyzdžiui, pusryčių dribsnius, jogurtą, mineralinį ar mineralizuotą vandenį, gali būti papildomai įdėta magnio.

„Šio mikroelemento atsargas galima papildyti sureguliavus mitybą, t. y., valgant daug magnio turinčių maisto produktų arba vartojant magnio papildus.

Pastarųjų pasirinkimas yra itin didelis, skiriasi juose esančių organinių magnio druskų kiekis ir šaltiniai. Laikoma, kad organizmas geriausiai įsisavina ir toleruoja papildomas organines magnio druskas, kai jos yra derinamos su įvairiomis aminorūgštimis.

Tokie maisto papildai puikiai įsisavinami ir beveik neturi šalutinio poveikio virškinimo traktui“, – sako vaistininkė.

Papildų varžytuvės – ne į naudą

Vis dėlto L. Tamošauskienė primygtinai pataria prieš vartojant magnio papildus pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais, kad jie nustatytų tinkamiausią magnio papildų formą ir dozę.

Ji taip pat pataria paskirtą dienos magnio dozę suvartoti per kelis kartus – taip šis mikroelementas bus geriau įsisavinamas.

„Svarbu žinoti ir tai, kad kai kurie vaistai gali trukdyti įsisavinti magnį. Tokie yra diuretikai ir antibiotikai. Magnis gali būti sunkiau įsisavinamas, jei tuo pat metu vartojate papildus, kuriuose yra kalcio ir cinko, nes šie elementai organizme konkuruoja tarpusavyje“, – atkreipė dėmesį vaistininkė.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Dantų priežiūra vyresniame amžiuje reikalauja dar daugiau dėmesio ir pastangų
Kad galėtume džiaugtis sveikais, tvirtais dantimis, turime jais tinkamai rūpintis nuo pat mažumės bei visą gyvenimą. Ne...
Empatijos galia: pasirinkimo gyventi kibirkštį gali įžiebti nuoširdus pokalbis
Kreiptis pagalbos nėra gėdos ar silpnumo požymis – priešingai, tai rodo rūpestį savo emocine sveikata ir gyvenimo...
Priklausomybių specialistai: nekaltų svaiginamųjų medžiagų nebūna
Nors neretai linkstama manyti, jog nikotinas ar alkoholis ne tokia skaudi blogybė kaip narkotikai, vis dėlto bet kokios...
Gimdos polipai: nors gerybiniai, ne tokie jau nekalti
Apskaičiuota, kad viena iš 10 moterų savo gimdoje turi polipų – nepiktybinių gimdos gleivinės išaugų, įs...
Sergančiųjų diabetu skaičius Lietuvoje sparčiai auga: kaip jo išvengti ir kaip padėti sergančiajam
Pasaulyje 1 iš 11 suaugusiųjų serga cukriniu diabetu. Lietuvoje cukriniu diabetu serga apie 5 proc. visų gyventojų. Higi...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų