„Maisto bankas“ ragina nebešvaistyti maisto

Pasaulinės aplinkos apsaugos dieną labdaros fondas „Maisto bankas“ ragina valdžios ir verslo vadovus atkreipti dėmesį į maisto švaistymo neigiamą poveikį gamtai.

Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkstančių tonų maisto atliekų. Vienam šalies gyventojui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto.

„Šiuo rodikliu lietuviai nedaug atsilieka nuo 27 ES valstybių vidurkio“, - sako „Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius. „Todėl klaidinga būtų manyti, kad maisto švaistymas yra vien turtingiausių šalių problema“.

Europa iššvaisto 89 mln. tonų maisto per metus, nors 79 milijonai ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. Europos parlamentas nurodė ES šalims imtis priemonių, kurios iki 2025 m. leistų sumažinti maisto švaistymą perpus.

Milžiniški kiekiai išmetamo maisto neigiamai veikia aplinką. Didžioji dalis maisto atliekų patenka į sąvartynus, kur pūvantis maistas išskiria anglies dioksidą ir nuodingas metano dujas. Pastarosios teršia atmosferą 20 kartų stipriau nei anglis ir tuo smarkiai aštrina klimato atšilimo problemą.

Be to, gaminant maisto produktus naudojamas iškastinis kuras, trąšos ir gėlas vanduo. Vienam kilogramui jautienos pagaminti sunaudojama 15 400 litrų vandens, kilogramui duonos – 1827 litrai.

Duona yra vienas iš dažniausiai išmetamų maisto produktų. „Maisto banko“ tyrimo duomenimis, duoną dažniau ar rečiau į šiukšliadėžes išmeta pusė visų Lietuvos gyventojų.

Visgi namų ūkiuose susidaro tik 19% maisto atliekų. Likęs maistas prarandamas žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos sektoriuose.

„Pramonės ir prekybos įmonės nenoriai kalba apie vartotojams nepatiekto maisto nuostolius ir neskuba spręsti šios problemos“, - teigia Vaidotas Ilgius. - Išimtis čia – prekybos tinklas „IKI“, nuo 2009 metų nepasiturinčiųjų maitinimui atiduodantis paskutinės galiojimo dienos maisto produktus. Vien pernai „IKI“ labdarai perdavė 2090 tonų maisto už 12,3 mln. litų. „Kitu atveju šis maistas būtų pavirtęs aplinką nuodijančiomis šiukšlėmis“, - pastebi V. Ilgius.

Pasak „Maisto banko“, Europos Parlamento ir kituose valdžios koridoriuose vis garsiau kalbama apie privalomo maisto atliekų auditavimo ar didesnio maisto atliekų apmokestinimo būtinybę.

Nelaukdamos valdžios sankcijų, didžiausi prekybos tinklai Europoje savo iniciatyva skelbia karą maisto švaistymui. Prekybos milžinas „TESCO“ pranešė mažinsiąs maisto praradimus, net jei dėl to sumažėtų pardavimų apimtys. Sprendimą atliekamą maistą atiduoti labdaros organizacijoms paskelbė ir britų prekybos tinklas „ASDA“.

„Lietuvos prekybos tinklai irgi neturėtų laukti Briuselio ar Daukanto aikštės nurodymų“, - sako „Maisto banko“ vadovas V. Ilgius. „Esame pasiruošę operatyviai priimti ir nepasiturintiems išdalinti bet kokį pardavimui netinkamo maisto kiekį. Svarbu, kad atliekamas maistas nebūtų išmetamas“. Didžiausio šalies labdaros fondo savanoriai paramą maistu iš prekybos centrų kasdien renka ir išdalina skurstantiems 37 miestuose.

vlmedicina.lt