Maisto Kodekso Komisijos sesijoje svarstoma per 100 dokumentų

Pirmąją Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai savaitę Romoje vykstančioje Maisto Kodekso Komisijos 36-joje sesijoje, kuriai pirmininkauja Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento specialistai, svarstoma ir tvirtinama arti šimto pasaulinės svarbos dokumentų. Lietuvos pirmininkavimo komandos pagrindinis uždavinys – pasiekti, kad būtų apginti Europos Sąjungos ir kartu Lietuvos maisto vartotojų sveikatos bei maisto gamintojų interesai.

Romoje vykstančioje Maisto Kodekso Komisijos sesijoje dalyvauja daugiau kaip 150 pasaulio šalių delegacijos. Jubiliejinę sesiją pasveikinti taip pat atvyko Italijos, Indijos, Kosta Rikos, Turkmėnistano, Papua Naujosios Gvinėjos sveikatos ar žemės ūkio ministrai.

Šioje sesijoje svarstoma ir tvirtinama arti šimto pasaulinės svarbos dokumentų, tarp jų – nauji pesticidų ir maisto priedų kiekių kriterijai maiste, saugos reikalavimai, standartai ir geros gamybos praktikos vadovai įvairiems maisto produktams (tarp jų Lietuvai ypač aktualūs bulvių, voveraičių, vaisių, šaldytos mėsos, žuvies ir sūrio), mikrobiologiniai kriterijai, šviežių vaisių ir daržovių geros higienos praktikos taisyklės, konservuotų ir šaldytų vaisių standartai. Svarstomi ir kūdikių maisto saugos ir sveikatingumo reikalavimai, maisto medžiagų suvartojimo normų tobulinimas, kiti svarbūs dokumentai. Taip pat bus svarstomas ir tvirtinamas Maisto Kodekso komisijos 2014-2019 m. Strateginio plano projektas.

Europos Tarybos Maisto Kodekso (Codex Alimentarius) Komisijos darbo grupei pirmininkauja SAM Visuomenės sveikatos departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus darbuotojai dr. Jeronimas Maskeliūnas, dr. Almantas Kranauskas ir dr. Indrė Chmieliauskaitė.

Apie Maisto Kodeksą: 1963 m. Maisto kodeksą įsteigė Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos. Pagrindinis Maisto Kodekso tikslas – saugoti vartotojų sveikatą, užtikrinti sąžiningą prekybą maisto produktais, teikti pagalbą rengiant maisto produktų standartus vyriausybinėms, taip pat nevyriausybinėms organizacijoms.

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), Susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (SPS) taip pat remiasi Maisto Kodekso Komisijos patvirtintais dokumentais, todėl Kodekso standartais naudojasi dauguma pasaulio šalių, nes tik jais vadovaujantis įmanoma prekyba maisto produktais ir vienodų saugos standartų užtikrinimas.

Visuomenės susirūpinimas maisto sauga dažnai sukelia globalius debatus. Biotechnologijos, maisto priedai, pesticidai, GMO, maisto priedai, teršalai – dažniausios tokių debatų temos, įtraukiančios geriausius nepriklausomus šalių ir tarptautinius mokslinius kolektyvus į rizikos vertinimą bei sprendimų siūlymą. Problemoms spręsti sudaromos pastoviai veikiančios ir laikinos darbo grupės, kurios rengia sprendimų projektus, svarstomus įvairiuose Codex Alimentarius komitetuose 8 etapais bei baigiami svarstyti ir priimami Codex Alimentarius komisijos sesijose, kurios vyksta kiekvienais metais.

Sveikatos apsaugos ministerija