Maisto produktų etiketėse – daugiau aiškumo
Parduotuvėse galima pamatyti vis daugiau žmonių, skaitančių produktų etiketes. O kaipgi kitaip? Juk jeigu anksčiau pardavėjos paprašydavai, pavyzdžiui, duonos, tai ir paduodavo tos vienintelės rūšies, kurią turėdavo. Dabar šiam produktui skirtas visas skyrius. Deja, kartais net ir skaitant etiketes, sunku suprasti, kuo vienas produktas skiriasi nuo kito. Europos Parlamentas imasi skaidrinti produktų ženklinimą ir siekia jį suvienodinti visoje Europos Sąjungoje (ES).
Po pernai praūžusio skandalo, kai paaiškėjo, kad kai kurie gamintojai parduoda arklieną kaip jautieną, Europos Parlamentas siekia sugriežtinti tvarką, kad maisto produktų gamintojai nebegalėtų etiketėse rašyti nebūtų dalykų.
Atskleis mėsos kilmę
Europos Parlamentas ypač aktyviai dirba dėl mėsos ženklinimo, kuris šiuo metu vartotojui nesuteikia pakankamai informacijos apie produktą. Dažniausiai etiketėse nurodoma ne išsami informacija, o tik maža jos dalelė.
„Vartotojai nori matyti visą vaizdą apie mėsos tiekimo grandinę, todėl etiketėse turi būti nurodyta ne tik informacija, kur gyvulys buvo auginamas, kur paskerstas, bet taip pat ir kur jis gimė“, – sako Europos Parlamento narė iš Didžiosios Britanijos Glenis Willmott (Socialistų ir demokratų frakcija). Anot europarlamentarės, daugelis žmonių nori žinoti, ar gyvūnai yra kilę iš ten, kur laikomasi gyvūnų gerovės standartų. „Kai kuriems žmonėms tai ypač svarbu dėl jų etikos ir aplinkosaugos supratimo“, – pabrėžia G.Wilmott.
Vis dėlto Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija nėra patenkinta tokiais Europos Parlamento pasiūlymais. „Jeigu koks nors mėsos produktas, pavyzdžiui, dešra, yra pagaminta iš kelių rūšių mėsos, įsivaizduokite, kiek reikės informacijos pateikti etiketėje. Negana to, tą informaciją kažkam reikės surinkti ir patvirtinti, taigi natūralu, kad tai didins verslo sąnaudas“, – būgštauja asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Tačiau europarlamentarai šiuo atveju nelinkę nusileisti. Jie įsitikinę, kad tiksli ir aiški informacija žmonėms yra svarbesnė už verslo sąnaudas. Europos Parlamento narys iš Švedijos Carl Schlyter (Žaliųjų frakcija) teigia, kad nuaidėjęs arklienos skandalas tik išryškina maisto ženklinimo skaidrumo būtinybę. „Išsami informacija etiketėje yra svarbus įrankis mėsos valgytojams, norintiems žinoti, kad jie valgo dėl ilgo transportavimo streso nepatyrusius gyvūnus“, – sako jis.
Anksčiau Europos Parlamento nariai neleido įteisinti galvijų ar kiaulių trombino, vadinamųjų „mėsos klijų“ kuriais gamintojai gali suklijuoti įvairius mėsos gabalus. Europarlamentarai įsitikinę, kad tokių klijų nauda žmonėms – abejotina. Dabar gamintojai sugalvoja kitų būdų mėsai suklijuoti. Europarlamentarai pasiekė, kad gamintojai privalės aiškiai informuoti vartotoją, jeigu mėsa arba žuvis yra sudaryta iš gabalų, kad ir kaip ji būtų sulipdyta.
Išsamiau aprašoma sudėtis
Nenustebkite, jei ant produkto etiketės kai kurios gaminio sudėtinės dalys bus paryškintos. Kad vartotojams būtų lengviau pastebėti, Europos Parlamentas nurodė paryškinti alergiją galinčias sukelti medžiagas. Apie jas informuoti privaloma ir ten, kur maistas parduodamas nesupakuotas, pavyzdžiui, kavinėse.
Iki šiol ne visi maisto gamintojai produktų etiketėse nurodydavo riebalų, sočiųjų riebalų, angliavandenių, baltymų, cukraus bei druskos kiekį. Tačiau Europos Parlamento priimtas sprendimas šiuo metu jau pradedamas įgyvendinti. Etiketėse šių medžiagų kiekis turi būti nurodomas 100 g ar 100 ml produkto arba porcijoje.
Nanodalelės nebebus slepiamos
Pažangioje maisto pramonėje vis dažniau naudojamos nanodalelės. Siekdami savo prekei geriausios išvaizdos, gamintojai jas naudoja visur: šokolade, kad ilgiau blizgėtų, kečupe, kad lengviau išbėgtų iš buteliuko, prieskonių mišiniuose, kad išliktų birūs, ir pan. Todėl nenuostabu, kad nanodalelių galima aptikti daugelyje maisto produktų, pradedant konditerijos gaminiais ir baigiant pusfabrikačiais. Nors tokius maisto produktus naudoti leidžiama, kai kurie ekspertai spėja, kad šios dalelės gali turėti poveikį žmogaus sveikatai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė Ona Sužiedelytė sako, kad mokslininkai su nanodalelių turinčiais maisto produktais yra atlikę begales tyrimų, kurių rezultatai kardinaliai skirtingi: vieni tyrimai rodo, kad nanodalelės nesukelia jokio poveikio, kiti demonstruoja, kad jos gali turėti įtakos ląstelių branduoliams ir DNR veiklai. „Ar yra kokia žala, ar ne, ko gero, paaiškės po kokių 30 metų. Tačiau visiškai neatmetu galimybės, kad nanodalelės nėra pavojingos: galbūt jos, kaip ir GMO, žmonėms kelia nepagrįstą baimę“, – sako O.Sužiedelytė.
Apie maisto produktuose esančias nanodaleles gamintojai etiketėje informuoti privalės nuo šių metų gruodžio.
Ne visi gėrimai – sultys
Ne paslaptis, kad nemažai gamintojų bando pateikti ir pristatyti vartotojui savo produktus geriau, negu jie yra verti. Europos Parlamentas žingsnis po žingsnio užkerta tam kelią.
To pavyzdys – sultys. Europarlamentarai nusprendė sultis suskirstyti į tris pagrindines kategorijas: šviežias, pagamintas iš koncentrato ir pagamintas iš nektaro. Jie įpareigojo gėrimų gamintojus aiškiai pasakyti etiketėje, ar gėrime yra ne tik sulčių, bet ir kitų priedų. Neretai gamintojai didžiuodamiesi skelbdavo šūkius, kad jų sultys – be cukraus, tačiau iš tiesų cukrus tiesiog būdavo pakeičiamas dirbtiniais saldikliais. Nuo šiol tokie vartotojus klaidinantys šūkiai – draudžiami. Dėl to prie gausios gėrimų lentynos stoviniuojantiems vartotojams bus žymiai lengviau išsirinkti produktą.
Nebeklaidins vartotojų
Europos Parlamentas įpareigojo gamintojus neklaidinti vartotojų ir kitais būdais, pavyzdžiui, užuominomis apie ypatingas maisto produkto savybes, nors jos iš tikrųjų būdingos visiems panašiems produktams. Ypač nebus taikstomasi su tokiais atvejais, kai specialiai atkreipiamas dėmesys į tam tikrų sudedamųjų dalių ir maisto medžiagų buvimą ar nebuvimą.
Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė sako, kad kelerius metus maisto gamintojai daugiausia darbo turi ieškodami atsakymų, kaip reikia teisingai įgyvendinti Europos Parlamento priimtus teisės aktus dėl maisto ženklinimo. „Žinoma, gamintojams nemažai kainuos perkurti etiketes, nes keisis beveik viskas: pradedant papildomos informacijos apteikimu, baigiant šrifto dydžiu ir pan. Tačiau didelio nenoro įgyvendinti Europos Parlamento įpareigojimus nėra“, – teigia I.Pilipienė.
Europos Parlamentas įsitikinęs, kad aiškesnė ir, svarbiausia, teisinga informacija ant maisto produktų etikečių leis vartotojams pasirinkti sveikesnius maisto produktus. Maisto produktų srities reglamentavimą europarlamentarai laiko vienu svarbiausių šios kadencijos pasiekimų. Jau šį sekmadienį, gegužės 25-ąją, bus renkami nauji nariai į Europos Parlamentą.
EP spaudos tarnyba
Susiję straipsniai
