Maitinimas krūtimi gali apsaugoti vaikus ir nuo elgesio problemų

Oksfordo universiteto mokslininkai teigia, kad maitinimas krūtimi 4 mėnesius ar ilgesnį laiką gali būti siejamas su retesnėmis elgesio problemomis vaikui sulaukus penkerių metų.

 Tai dar vienas mokslininkų stebėjimais pagrįstas teiginys, skatinantis natūralų maitinimą. Jau žinoma, kad maitinimas krūtimi turi didelę naudą sveikatai: krūtimi maitinami vaikai mažiau imlūs infekcijoms, o motinoms, krūtimi maitinančioms ilgesnį laiką, mažėja rizika susirgti krūties vėžiu. Taip pat teigiama, kad maitinimas krūtimi naudingas ir vaiko vystymuisi. Ilgiau krūtimi maitinami vaikai dažniau turi didesnį intelekto koeficientą (IQ), mažiau elgesio sutrikimų ar problemų dėl nutukimo, nors pastaruosius faktus patvirtina ne visos studijos.

Motinų apsisprendimą maitinti krūtimi lemia daug veiksnių. Didesnis polinkis vaiką maitinti natūraliai siejamas su aukštesniu išsilavinimu, amžiumi, geresnėmis socialinėmis-ekonominėmis sąlygomis.

Oksfordo mokslininkai apklausė 9500 mamų, kurių vaikai buvo 9 mėnesių, kiek ilgai jos maitino (ar maitina) krūtimi vaikus. Šios mamos taip pat buvo apklaustos, kai jų vaikai sulaukė penkerių. Pastebėta, kad 10 proc. vaikų neatitiko normalių reikalavimų. Šie vaikai pagal savo amžių buvo pernelyg nesavarankiški, turėjo padidėjusį nerimo jausmą, dažniau melavo, vogė ar buvo hiperaktyvūs.

Kiti tyrimo duomenys parodė, kad krūtimi ilgiau nei 4 mėnesius maitinti vaikai, sulaukę penkerių, 30 proc. rečiau turėjo elgesio sutrikimų.

Mokslininkų teigimu, tokie rezultatai galimi dėl motinos piene esančių natūralių vaikui vertingų medžiagų. Taip pat geresniam vaiko vystymuisi įtakos gali turėti glaudesnis kontaktas su mama.

Lietuvoje 2011 m. paskelbtas tyrimas „Žindymo reikšmė vaikų iki vienerių metų amžiaus sveikatai“ rodo panašius rezultatus. Teigiama, kad „3-4 mėnesių kūdikių imtyje žindymas reikšmingai susijęs su dviem probleminio elgesio požymiais: pernelyg ilgu miegojimu dieną ir pernelyg stipriu įsikibimu paėmus ant rankų ar intensyviu verkimu padėjus. Šis probleminis elgesys yra stipriau išreikštas nežindomų kūdikių grupėje“.

Tas pats tyrimas parodė, kad Lietuvoje 3-6 mėnesius krūtimi maitinamų kūdikių buvo 73,6 proc. Šešis mėnesius krūtimi žindomų kūdikių sumažėjo iki 65,8 proc., o vienerių sulaukusį savo vaiką krūtimi maitino 36,1 proc. mamų (1 pav.).

1 pav. Žindomų kūdikių skaičius skirtingais tyrimo etapais (Jusienė R. ir kt., Visuomenės sveikata, 2011; 1(52):116-125).

„Patarimais“ trikdo mamos ir močiutės

Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos  skyriaus vedėja Dalia Opulskienė pastebėjo, apie  natūralaus maitinimo svarbą ir naudą šių dienų būsimi tėveliai yra daugiau informuoti nei prieš penkerius ar dešimt metų, tačiau  nemaža jų dalis – vis dar nepakankamai. Tai nustatyti esą labai paprasta: kai matai šalia naujagimio padėtą žinduką, kai pagimdžiusioji nesiekia būti su savo vaiku ir guldo jį ne prie savęs, o į lovelę... Daugiausia informuotos tos šeimos, kurios nėštumą prižiūrinčių medikų suteiktas žinias papildo pačios: skaitydamos literatūrą, lankydamos nėščiųjų mokyklėles, bendraudamos su kitomis natūraliai maitinančiomis motinomis.

„Su nedidelėmis išimtimis mamytės yra labai nusiteikusios maitinti krūtimi, ypač pirmąkart gimdančios, tačiau neretai tam stokoja žinių, taip pat ir apie ilgalaikį maitinimą. Tą ,,išduoda“ į gimdymo namus kartu atsivežami ar mėginami naudoti vos beprasidedančios pieno gamybos slopintojai – žindukai, kartais buteliukai, pientraukiai ar kitos priemonės. Kartais jau sėkmingai pradėjusias maitinti krūtimi mamytes savo ,,patarimais" sutrikdo mamos ar močiutės, gimdžiusios ir auginusios tais laikais, kai gimdymo skyriuje naujagimius atskirdavo nuo motinų ir teatnešdavo pamaitinti pagal grafiką, o naujagimių kambaryje juos ramindavo žindukais ir gliukozės tirpalu, jų mamoms tuo metu nusitraukinėjant iš krūtų pieną. Pakartotinai gimdžiusioms kartais trukdo ankstesnė nesėkmingo ar trumpo maitinimo patirtis, todėl gera matyti ir kartu džiaugtis, kai su medikų pagalba joms šįkart labiau pavyksta. Visos mamytės gimdymo skyriuje ir su literatūros, ir asmeninės patirties, ir su individualių pamokėlių pagalba yra supažindinamos su natūraliu maitinimu, mokomos ir skatinamos maitinti krūtimi kuo ilgiau. Tačiau antrą, trečią parą po gimdymo jau išvykstant namo dažnai dar stokojama pasitikėjimo savimi ir iškyla visokių klausimų, todėl rekomenduojame ir vėliau klausti medikų ir kitų maitinančių mamų, o ir pačioms ne tik po gimdymo, bet ypač prieš gimdymą (nes pati pradžia yra svarbiausia!) gilinti žinias apie kūdikio žindymą“, - pasakojo D. Opulskienė.

Motinos pienas – ir vaistas

 „Kiekvienos žinduolių rūšies pieno sudėtis yra skirtinga ir priklauso nuo gyvenimo būdo ir sąlygų. Karvės pienas yra skirtas tik jos vaikui – veršiukui, ožkos – ožiukui, o žmogaus naujagimiui pats geriausias yra jam skirtasis jo motinos pienas. Moters piene yra daug daugiau pieno cukraus – laktozės ir ypatingos struktūros riebalų – polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, būtinų spartesniam nervų sistemos vystymuisi, bet kelis kartus mažiau baltymų ir mineralinių medžiagų, reikalingų raumenims ir kaulams augti, nei karvės piene. Todėl greičiau auga ir vystosi žmogaus kūdikio smegenys, o ne raumenys ir kaulai, kurie labiau svarbūs veršiukui, tuoj pat po gimimo stojančiam ir einančiam. Ir kiekvienos motinos pieno sudėtis nevienoda: ji priklauso nuo nėštumo trukmės, keičiasi kasdien po gimdymo ir net paros bėgyje, kinta pagal jos kūdikio poreikius. Visos motinos pieno sudedamosios dalys jos kūdikiui yra biologiškai artimos, todėl lengvai ir visiškai pasisavinamos. Motinos pienas yra ne tik maistas, bet ir vaistas`, apsauga nuo daugybės žmonijos ligų: ir nuo pat gimimo jau tykojančių įvairių infekcijų, ir nuo anemijos, taip pat nuo alergijos, astmos, nutukimo, cukrinio diabeto bei kitų. Nei praskiestas ar kitaip pakeistas karvės pienas, nei perdirbtų jo miltelių, sojos ar kitų produktų su specialiais priedais (vitaminais, polinesočiomis riebiosiomis rūgštimis ir kt.) mišiniai neprilygsta motinos pienui – besikeičiančiam gyvam audiniui su jo imunoglobulinais, fermentais, kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis, todėl ir neįmanoma jo atstoti. Lygiai kaip ir žindukas ar pieno buteliukas kūdikiui niekada neatstos krūties ir jo mamos artumo žindant, saugumo jausmo ir emocinio bendravimo žindymo metu su jam pačiu svarbiausiu žmogumi, užtikrinančiu tolesnį motinos ir vaiko ryšį, darnios asmenybės formavimąsi. Savo motinos pienu žindomi vaikai tikrai užaugs sveikesni ir laimingesni“, - įsitikinusi D. Opulskienė.

Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja būsimoms ir esančioms mamytėms  rekomenduoja apsilankyti interneto svetainėse: www.sveikapradzia.lt , www.pradzia.org , o ypač- www.zindyk.lt , paskaityti žurnalą ,,Mama``, LSMU Kauno Klinikų Neonatologijos klinikos vadovės Eglės Markūnienės leidinius ,,Motinystės menas``, ,,Žindymas ir moters sveikata" ir  Kazimiero Vitkausko 2009 m. išleistą knygą ,,Nepakeičiamas kaip motinos meilė`“.

vlmedicina.lt