Maitinimas krūtimi – svarbus krūties vėžio prevencijos faktorius

Maitinimo krūtimi privalumai yra pripažinti. Kartu su kitais reprodukciniais faktoriais: vėlyva monarche (pirmosiomis mėnesinėmis), gimdymais maitinimas krūtimi - vienas svarbiausių krūties vėžio prevencijos faktorių.

Ryšys tarp maitinimo krūtimi ir krūties vėžio nustatytas ne visoms

Tyrime buvo analizuojama, ar maitinimo krūtimi nauda tiek pat reikšminga moterims, kurioms yra nustatyta skirtinga genų BRCA1 ir BRCA2  mutacija. Duomenys apie tai galėtų būti panaudojami nustatant riziką sirgti krūties vėžiu, taip pat rekomendacijas krūties vėžio prevencijai.

Naudojant atvejo analizės metodą buvo ištirtos 1665 moterys, kurioms nustatyta BRCA1 arba BRCA2  genų mutacija. Krūties vėžio ir kontroliniai atvejai buvo lyginami vertinant laiką, praėjusį po gimdymo, mutacijos pobūdį, gyvenamąją vietą, gimdymų skaičių, maitinimo krūtimi trukmę. Informacija apie reprodukcinius faktorius, tarp jų - maitinimą krūtimi, buvo renkama naudojantis klausimynais.

Buvo nustatyta, kad tarp moterų, kurioms buvo nustatyta BRCA1 geno mutacija, mažiausiai vienerių metų trukmės maitinimas krūtimi 32 proc. sumažino riziką sirgti krūties vėžiu. Dviejų ir daugiau metų trukmės maitinimas krūtimi riziką sumažino dar labiau.

Tarp  moterų, kurioms nustatyta BRCA2 geno mutacija, ryšio tarp maitinimo krūtimi vienerius metus ir rizikos sirgti krūties vėžiu nebuvo nustatyta.

Tyrimas parodė, kad maitinimas krūtimi mažina riziką su BRCA1 geno mutacija susijusį krūties vėžį, tačiau neturi reikšmės su BRCA2 genu susijusiam krūties vėžiui.

 Todėl moterys, kurioms nustatytos atitinkamos genų mutacijos, turi būti informuotos apie maitinimo krūtimi naudą vėžio  prevencijai.

Medicinos biologas, genetikas Vaidas Dirsė atkreipė dėmesį, jog tyrimai yra atlikti tik su klausimynų pagalba įvertinant statistiškai.

„Be abejo, statistiškai patikima tendencija yra matoma, tačiau nėra išsiaiškintas biologinis šio reiškinio mechanizmas. Yra keletas šio proceso teorijų, tačiau joms patvirtinti dar reikalinga nemažai tyrimų ir, aišku, laiko. Mano žiniomis, šiuo metu Lietuvoje nėra taikoma klinikinė praktika, kurioje rekomendaciniu požiūriu būtų taikomas perspėjimas, jog maitinimas krūtimi sumažina riziką BRCA1 geno mutacijos turėtojoms“, - sakė jis.

Genų mutacijos didina vėžio riziką

V. Dirsė „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, jog BRCA1 ir BRCA2 genai koduoja baltymus, kurie dalyvauja DNR pažaidų taisyme.

„Be abejo, šie baltymai nėra vieninteliai, kurie dalyvauja šiuose ląsteliniuose procesuose, tačiau gana svarbūs. Genų mutacijos sutrikdo šių genų veiklą, todėl ląstelės supiktybėja ir ima nekontroliuojamai daugintis. BRCA1 geno mutacijos moterims padidina krūties vėžio riziką iki 60-85 proc., o BRCA2 geno mutacijų turėtojai pasižymi kiek kitokia klinikine onkologinių susirgimų struktūra: jie turi kiek mažesnę kiaušidžių vėžio riziką (iki 25 proc.), tačiau tarp vyrų dažniau pasitaiko prostatos vėžio bei vyrų krūties vėžio atvejų, taip pat yra padidėjusi melanomos, kasos ir kitų piktybinių susirgimų rizika. Pakitusios geno kopijos paveldėjimo rizika yra 50 proc. (autosominis dominantinis paveldėjimas) ir ją savo palikuonims perduoti gali bet kuris iš ją turinčių tėvų (t. y. motina arba tėvas). Nustačius patogeninę mutaciją, galima keisti tolesnę priežiūrą bei gydymą bei įmanomas tolesnis pilnamečių giminaičių ištyrimas, nustatant tuos, kurie paveldėjo pakitusią geno kopiją ir atitinkamai turi didesnę tikimybę susirgti“, - pasakojo genetikas. 

Kaip elgtis, jei  nustatytos pakitusios geno kopijos?

Nustačius pakitusią geno kopiją, nuo tam tikro amžiaus yra rekomenduojama specializuota patikra ir procedūros, siekiant užkirsti kelią ligai arba ją diagnozuoti anksčiau. Individualų stebėsenos planą ir rekomendacijas sudarys bei jo laikytis padės paveldimų onkologinių ligų specialistas - gydytojas onkogenetikas.

Lietuvoje yra galimybė įvertinti šių genų mutacijas. V. Dirsės duomenimis, tai atlieka gydytojas onkogenetikas dr. Ramūnas Janavičius Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre ir konsultacinėje poliklinikoje (Vilnius, Santariškių g. 2, 411 kab.). Tyrimai taip pat atliekami Medicininės genetikos centre Santariškių klinikose.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Joanne Kotsopoulos and all, Breastfeeding and the Risk of Breast Cancer in BRCA1 and BRCA2 Mutation Carriers; Breast Cancer Res. 2012;14(2):R42