Maitinimas krūtimi turi įtakos rizikai susirgti celiakija (1)

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, jog kūdikiai, gimę 1993 metais, turi didesnę riziką susirgti celiakija – gliuteno netoleravimo liga - negu gimusieji 1997 metais. Vėliau gimę vaikai dažniau buvo maitinami krūtimi dar po to, kai pradėti maitinti gliuteno turinčiais maisto produktais.

Skersinio pjūvio metodu atliktame tyrime lygintas skirtingu laiku gimusių vaikų sergamumas celiakija. Iš viso tyrime dalyvavo daugiau nei 200 tūkst. vaikų.

1997 metais gimusių vaikų sergamumas celiakija buvo mažesnis nei gimusių 1993 metais (atitinkamai 2,2  vs. 2,9 proc.). Lyginant maitinimo krūtimi trukmę pasirodė, jog 1997 metais gimę kūdikiai buvo krūtimi maitinami 9 mėnesius, tai yra kur kas ilgiau nei 7 mėnesius maitinti 1993 metais gimę vaikai.

Šeimos gydytojos Rūtos Radzevičienės-Jurgutės manymu, ilgesnis kūdikių maitinimas krūtimi lemia ne tik mažesnį sergamumą celiakija - šiems kūdikiams kyla daug mažiau bet tokių sveikatos problemų. Krūtimi žindomiems vaikučiams būna mažiau ir alergijų, ir kitų mitybos sutrikimų.

„To, kad vaikams ko nors suvalgius pučia pilvuką, negalima pavadinti celiakija. Norint diagnozuoti šią ligą, reikia atlikti genetinius tyrimus“, - paaiškino gydytoja.

Celiakija – neišgydoma liga, galinti pažeisti vidaus organus. Sergantieji ja turi atsisakyti maisto, kuriame yra gliuteno - baltymų, randamų kviečių, miežių, avižų ir rugių kruopose.

vlmedicina.lt

Šaltiniai

Pediatrics 2013 Feb 18;131(3)e687-694, A Ivarsson, A Myléus, F Norström, et al