Nuo kitų metų liepos 1 d. naujuoju „E. sveikatos“ sistemos pagrindiniu tvarkytoju tapus Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), tikimasi didesnio medikų bei pacientų aktyvumo ja naudojantis. Būtent toks tikslas keliamas VLK vadovams.
Be to, preliminariai skaičiuojama, kad sistemos administravimo išlaidos turėtų ženkliai mažėti. Mažiau lėšų reikės ne tik sistemos administravimui – vietoj 30 darbuotojų, šiuo metu su šia sistema dirbančių Registro centre, VLK preliminariai reikės 20 informacinių technologijų specialistų.
Taip prognozuoja Sveikatos apsaugos ministerija, kuri ir toliau išliks visapusišku „E. sveikatos“ valdytoju, ir VLK, kuri taps naujuoju duomenų tvarkytoju ir perims šias funkcijas iš dabartinio administratoriaus – Registrų centro.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, sprendimas „E. sveikatos“ sistemą perimti neturėtų nieko stebinti, nes toks planas buvo ir ją kuriant, t. y. ilgainiui ji turėjo atsirasti sveikatos priežiūros sistemoje.
„Gali kilti klausimų, kodėl būtent dabar. Atsakymas paprastas – todėl, kad prasideda naujas „E. sveikatos“ sistemos plėtros etapas, kurio metu turi būti maksimaliai sustiprinti technologiniai šios sistemos pajėgumai, ji turi pradėti pilnu pajėgumu teikti visas numatytas paslaugas per elektroninę platformą. Svarbu ir tai, kad šiame etape visi sveikatos sistemos duomenys turi būti konsoliduojami – sutelkiami į vieną vietą, o ne išbarstyti kaip yra dabar. Tai leis sumažinti administravimo kaštus“, – sako ministras A. Veryga.
Anot ministro A. Verygos, šie pokyčiai bus naudingi visiems – pacientams, gydymo įstaigoms ir valstybei.
„Pacientams bus patogiau, nes ilgainiui vis daugiau duomenų bus „E. sveikatos“ sistemoje ir liks mažiau popierinių dokumentų, kas aktualu ir gydymo įstaigoms, nes procesų perkėlimas į elektroninę erdvę taupys administravimo kaštus, medikų darbo laiką pildant dokumentus. Valstybė dėl šių pokyčių sutaupys beveik pusę šios sistemos palaikymui kasmet skiriamų lėšų.
„Džiaugiamės, kad mūsų profesionalų darbas yra vertinamas ir mums bus patikėta nacionalinės svarbos sistema. Tai mus įpareigoja ir esame nusiteikę labai rimtam, skaidriam darbui. Turime didelę patirtį, esame kompetentingi ir pakankamai gerai valdome 19 informacinių sistemų iš jų penkias valstybines IT sistemas“, – sako VLK laikinasis direktorius A. Baliukevičius.
VLK laikinojo direktoriaus A. Baliukevičiaus teigimu, tik atlikus detalią šios sistemos analizę, kurią ketinama užbaigti iki rugsėjo 15 dienos, bus parengtas detalus šios sistemos perėmimo planas. Po jos galutinai paaiškės, kokių techninių resursų bei kiek darbuotojų reikia VLK.
Preliminariais VLK skaičiavimais, „E. sveikatos“ veiklai administruoti per metus reikėtų 1,5 mln. eurų. Taip pat papildomai reikėtų 20 specialistų, kurie ir būtų pilnai tik už šią sistemą atsakingi.
„VLK įsipareigoja užtikrinti kokybišką veiklos tęstinumą, tobulinti jau esančią sistemą, žodžiu, esame pasirengę padaryti E. sveikatą patrauklią vartotojui. Sistemos tobulinimui labiau pasitelksime medikų bendruomenę ir pacientų organizacijas, kad sistema maksimaliai atitiktų pagrindinių jos vartotojų – medikų ir pacientų – lūkesčius“, – teigia A. Baliukevičius.
SAM Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento direktorė Justina Januševičienė sako, kad ši sistema – nacionalinis produktas sveikatos priežiūros sistemoje, tad mums labai svarbu, jog ji taptų kiekvieno sveikatos priežiūros specialisto pagalbininku teikiant paslaugas.
„Tikimasi, jog po organizacinių pertvarkų bus įmanoma efektyviau įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas, greičiau reaguoti į gydymo įstaigų, pacientų pastabas bei tobulinti šią sistemą. Šiuo metu dalis šios institucijos rekomendacijų jau įgyvendinta, kitos – baigiamos, dar kitoms – rengiamasi“, – sako J. Januševičienė.
SAM primena, kad nuo kitų metų visos mūsų šalies gydymo įstaigos privalo pradėti naudotis „E. sveikatos“ sistema ir ragina jungtis to dar nespėjusias padaryti gydymo įstaigas. Per pastarąjį pusmetį prie šios sistemos prisijungė apie 100 įstaigų.