Mano šeimoje yra bėda - tėtis geria vos ne kasdien(2)
Klausimas. Mano šeimoje yra bėda – tėtis geria vos ne kasdien, o mama taip graužiasi ir nervinasi, kad tikriausiai kas antrą dieną verkia. O aš esu studentė, gyvenu kitame mieste ir negaliu prisidėti prie stipraus mamos palaikymo.
Taigi, išgėręs tėtis netampa agresyvus ar kažkoks piktas. Ne. Tiesiog jis grįžta girtas ir jam niekas nebeįdomu. Jam atrodo, tai gerai. Kai jis būna blaivas, tai viskas lyg ir gerai, bet iki kitos dienos.. Mama ir taip bando su juo kalbėti, ir kitaip, ir nekalba kartais kelias dienas, ir miega kartais atskirai kitame kambaryje. Tikrai visokių variantų pribandė(m). Tačiau jis (kaip ir tikriausiai visi šią problemą turintys) nepripažįsta, kartoja, kad jam gerai, kad mama prifantazuoja, kad dėl visko kalta mama, nes ji iš oro pati nervinasi ir dar mane kursto.. O mano mama yra labai jautrus ir geras žmogus. Nuostabus. Bet kenčiantis žmogus. Man atrodo, kad jei toliau tai tęsis, mama išprotės. Tokiomis dienomis ji nebegali daryti sau įdomių veiklų, neturi apetito, vos atsilaiko nepravirkusi, kai pakrypsta kalba šia tema. Mama sako: nebenoriu su tokiu žmogumi gyventi (nors kai tėtis negeria, būna laiminga), mesčiau viską, išsiskirčiau, bet... nėra tiek pinigų, kad galėtų nusipirkti sau atskirą būstą, o su tėčiu po skyrybų gyventi kartu, ten pat, būtų dar blogiau. Kas kartą kai jai paskambinu, iš balso suprantu, kad tėtis vėl girtas, ji vėl jo laukė, ji vėl jaudinosi. Susigraudina. Nors stengiasi nepasakyti, bet jau ir taip būna viskas aišku. Kai grįžtu namo, atskaitau tėčiui moralą (stengiuosi gan taktiškai, su tokiais pokalbiais: tėti, pažiūrėk, kokia tavo žmona graži, kodėl nenori padaryti jos laimingos? Pasistengti? (kartais jis susigraudina nuo šnekų ir sako - viskas, baigta. Bet tai tik žodžiai)), bet liūdniausia, kad po to jis mamai priekaištauja, jog ji kiršina ir mato problemas, kurių nėra. Net kai jam pasakau: „Tėti, tai yra problema“, jis atkerta: „Aš problemų neturiu, jei mama turi problemų, tegul tvarkosi“. Esmė, kad su tėčiu sunkus reikalas, kuris atrodo neįmanomas, bet labiausiai gaila kenčiančios mamos, kuriai labai norėčiau padėti, tik nežinau kaip. Gal Jūs patartumėte? P.S. Mama į anonimines organizacijas nenori eiti. Ačiū už atsakymą.
Atsakymas:
Sveika. Perskaičiau Tavo laišką, kuriame daliniesi savo išgyvenimais dėl tėčio gėrimo bei mamos nerimo dėl susiklosčiusios situacijos. Džiaugiuosi, kad pasidalinai tuo, kas Tave neramina bei ieškai būdų, kaip pakeisti dabartinę padėtį.
Kaip suprantu iš laiško, tėčio alkoholio vartojimas tapo nebekontroliuojamu įpročiu, kuris veikia Tavo ir Tavo mamos savijautą. Gyventi su geriančiu žmogumi yra sunku – pirmiausiai pasikeičia pats žmogus: jo įpročiai, charakteris, elgesys. Kadangi tokie pokyčiai netenkina artimųjų, jie bando jam parodyti, kad tai, kas vyksta, yra blogai, bando sustabdyti gėrimą prašymais, grasinimais, ašaromis ir pan.
Čia dažniausiai atsiduriama užburtame prašymų – pasižadėjimų rate. Deja, iš šio rato galima išeiti tik tada, kai pats geriantysis supranta, kad jo „pomėgis“ tapo problema ir yra pasirengęs keistis.
Keista, tačiau Tavo tėtis teisus – gėrimas bus mamos problema iki tol, kol jis pats nepripažins, kad tai yra jo problema. Alkoholikai dažniausiai pripažįsta, kad gėrimas tapo problema tik tada, kai pasiekia krizinę situaciją, dar kitaip vadinamą „dugną“. Kiekvieno žmogaus „dugnas“ būna skirtingas: vieniems pakanka gauti įspėjimą dėl pravaikštų darbe, kitiems – namų, šeimos, darbo praradimas neatrodo problema.
Tačiau artimiausiems reikia gyventi toliau, kol geriantysis „susiprotės“, jog tai, kas vyksta, nėra gerai ir pradės keisti situaciją. Tokiu metu labai svarbus palaikymas iš aplinkos. Dažniausiai tokiomis temomis nenorima plačiai dalintis, nes gėda, greičiausiai aplinkiniai nesupras, pasmerks.
Nežinau, kodėl mama nenori kreiptis į anonimines organizacijas – galbūt dėl anksčiau įvardintų priežasčių, tačiau būtent čia atėjus galima pasidalinti savo jausmais, būti suprastu, sulaukti palaikymo, o galbūt net minčių, kaip pasielgti tam tikrose situacijose. Kaip tik Lietuvoje yra įsikūrusi alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija – Al-Anon.
Nors rašei, kad Tave neramina mamos savijauta, tačiau Tau taip pat tenka nemažai išgyventi. Tad pati galėtum pagalvoti apie grupių lankymą, o galbūt vėliau ir mama pakeistų nuomonę apie grupes bei įsidrąsintų jas lankyti, sulaukti paramos. Be abejo, galima kreiptis į priklausomybės ligų specialistus, kuriuos rasi savo miesto priklausomybės ligų centre.
Linkiu stiprybės bei kantrybės Tau ir mamai.
Psichologė Gintė Jaseliūnaitė,
Susiję straipsniai
