Marius Lasinskas: „Atsidėkodamos už rūpestį, žolelės atiduoda visa, ką turi geriausia“(4)

Susipažinkime: Marius Lasinskas. 2008 m. Kauno medicinos universitete įgijęs farmacijos magistro laipsnį bei vaistininko profesinę kvalifikaciją, vaistinėje ir farmacijos kompanijoje dirbo neilgai. Vaikinas pasirinko ne tokį lengvą ir pelningą, bet širdžiai mielesnį kelią – augina ir renka vaistažoles, gamina jų mišinius, skaito paskaitas, konsultuoja sveikatos klausimais. Jo patirtis parodė, kad padėti įveikti ligą, jei organizmas nėra pernelyg nualintas, gali ir žolelės, vaikščiojimas gryname ore, požiūrio į gyvenimą bei artimuosius keitimas, kiti natūralūs būdai. Šios priemonės įveikti ligas padėjo ir jam pačiam.

Reklama

Kas paskatino pasirinkti vaistininko-žolininko kelią?

Gimiau ir didžiąją gyvenimo dalį praleidau Kaune. Mano seneliai daug laiko praleisdavo darbuodamiesi kaime bei sode. Tėveliai po darbų irgi skubėdavo į kaimą Neveronyse. Žinoma, ir aš visur kartu. Nuo pat mažens mėgstu futbolą, todėl daugybę laiko praleisdavau būdamas lauke. Taigi buvau įprastas berniukas, kuris norėjo būti geriausiu pasaulyje futbolininku. Labai mėgdavau būti gamtoje, galbūt tai turėjo įtakos tolesniam mano požiūriui į gamtą... Tačiau vienas iš pirmųjų žingsnių link nuostabios gamtos paslapčių buvo tai, kad dešimtoje klasėje pasirinkau gamtamokslinę pakraipą, o baigęs dvyliktą klasę rinkausi stoti į Kauno medicinos universitetą. Mano širdis prašėsi į farmaciją – ten ir įstojau.

Kodėl būtent į farmaciją?..

Mane žavi tai, kad vaistininkai, ko gero, vieninteliai tiek daug išmano apie vaistinių augalų savybes, jų auginimą, rinkimą, įvairių vaistukų formų paruošimą bei poveikį žmogaus sveikatai. Žinoma, mokėmės ne tik apie augalus, mokėmės ir 9 rūšių chemiją, todėl gerai išmanome ir chemijos pasaulį.

Ar teko pačiam susidurti su ligomis? Kas padėjo sveikti, formavo požiūrį į sveikatinimąsi?

Sakoma, kad geras tas specialistas, kuris pats perserga įvairiomis ligomis, pasveiksta ir tada gali padėti kitiems. Sirgau daug nuo pat mažens. Ypač sirgau, kai mokėmės universitete apie ligas. Labai lengva būdavo sau įsikalbėti ligas, pvz.: mokėmės apie gastroezofaginį refliuksą, kurio simptomai: padidėjęs rūgštingumas, deginimas už krūtinkaulio, rūgščių kilimas link gerklės. Po kurio laiko pajutau, kad man pasireiškia panašūs simptomai, todėl tvirtai nusprendžiau, kad man refliuksas. Kai ieškai, tai ir randi, gydytojai irgi rado.

Vėliau dar „sirgau“ alergija, dirgliosios žarnos sindromu ir t. t. Teko darytis daug tyrimų, gerti aibes vaistų, tačiau padėjo vienas nuėjimas pas gydytoją, kuri man patarė atsipalaiduoti, palankyti jogą. Tai buvo gera pradžia.

Paskui kreipiausi į dėstytoją Taurą Meką, jis supažindino su provizoriumi vaistažolių specialistu Edvardu Kazlauskiu, su kuriuo pasivaikščiojom kelias vasaras po pievas, fotografavome augaliukus. Tada man galutinai atsivėrė nuostabus vaistažolių pasaulis.

Dar gilesnį supratimą apie sveikatą, apie ligų priežastis, apie gyvenimą ir santykius su aplinka, daug žinių apie gamtą, apie mineralus, akmenis ir augalus gavau iš Audronės Ilgevičienės. Man labai patinka jos pasakymas: „Gamta kiekvienam, einančiam į ją atvira širdimi, ir pati atsiveria. Vienintelis raktas pažinti jos paslaptis – atvira širdis. Gamta nieko neslepia, reikia tik mokėti pasiimti jos dovanas: ne plėšti, ne griauti ją, ne naikinti, o gražiai paprašyti. Tada viskas bus duota“.

Taip pat daug gražaus požiūrio į mus supantį pasaulį man davė draugai bendraminčiai, tačiau labiausiai - žmona Monika, kuri pati studijuoja muzikos pedagogiką, mokina groti vaikučius gitara, kartu su ja rengiame garso terapijos seansus. Taip muzika atkeliavo ir į mano gyvenimą. Muzika padeda žmogui labiau atsipalaiduoti, nurimti, pajusti save. Tada nebereikia jokių vaistų.

Ar teko išbandyti žolelių poveikį gydant savo ligas?

Pirmiausiai daug vaistažolių išbandžiau „ant savęs“, t. y. praktiškai išbandžiau tai, ką buvau išmokęs universitete. Taigi gastroezofaginį refliuksą sėkmingai įveikiau su siauralapio gauromečio (lot. Chamerion angustifolium) žolės arbata. Ją gerdavau tris kartus per dieną 30 min. prieš valgį.

Turėjau ir bėdų dėl silpnėjančio regėjimo, tačiau nusipirkęs antrus (jau stipresnius) akinius, tą pačią dieną netikėtai užtikau Svetlanos Troickajos knygą apie akių stiprinimą „Atsikratykite akinių žudikų visiems laikams“, ir naujų akinių nebereikėjo. Akys yra ir raumenys, kuriuos reikia mankštinti, kaip ir visą žmogaus kūną. Jeigu neduosime darbo, tai tam tikri raumenys, organai išeis atostogų.

Kokių  klausimų dažniausiai tenka išgirsti paskaitų metu?

Dažnai išgirstu klausimą: „Ar vaistažolės tikrai padės?“. Vaistažolės, garso terapija, sveika mityba ir kita - tai tik pagalba žmogui, kuris supranta, kad pirmiausiai pats turi prisiimti atsakomybę už savo sveikatos būklę (o ne perkelti atsakomybę kam nors kitam: šeimos nariams, gydytojams, vaistininkams...), keisti požiūrį į gyvenimą, darbą, santykius su artimaisiais, ir tik tada prasidės sveikimas.

Dažnas šiomis dienomis skundžiasi alergijos pasireiškimu. Ar čia į pagalbą galima pasitelkti žoles?

Esant įvairios kilmės alergijai padeda triskiautis lakišius (lot. Bidens tripartita). Iš šio augalo žolės galima darytis arbatas ir kartu kompresus, jeigu yra odos alerginių pažeidimų. Vaistažoles rekomenduojama gerti taip: 21 dieną gerti ir daryti 7 dienų pertrauką, vėl 21 dieną gerti ir vėl 7 dienų pertrauka, tada 1 mėnesio pertrauka ir vėl kartojama iš pradžių.

Kaip pasidaryti žolelių arbatą, kad ji įgytų didesnę galią?

Pirmiausiai labai svarbu, iš kokių vaistažolių (savo užaugintų ar pirktinių iš svetur) darysite savo žolelių arbatą. Žinoma, kad geriausiai veikia tos vaistažolės, kurios yra jūsų pačių auginamos, puoselėjamos. Jos, atsidėkodamos už jūsų rūpestį, atiduoda viską, ką geriausio turi sukaupusios. Geriausiai gerti šviežių augalų arbatas, tačiau jeigu tai ne vasara, tuomet tiks tinkamai sudžiovintų augalų arbatos.

Jas galima paruošti keliais būdais: 1-2 arbatinius šaukštelius smulkintos žaliavos užpilkite stikline karšto vandens, uždengę palaikykite 10-15 min. ir gerkite 2-3 kartus per dieną (pagal vokiečių fitoterapeutų tradicines rekomendacijas). Arba paimkite trimis pirštais žiupsnelį žaliavos, įberkite į termosą, užpilkite kūno temperatūros stikline vandens ir brinkinkite apie 1 val. Jeigu tai šaknys ar žievės, tuomet laikykite per naktį. Ir vartokite kelis kartus per dieną, geriausiai 30 min. prieš valgį (jei skrandis jautrus, galite 1 val. po valgio). Jei reikia,  prieš vartojimą galite truputį pašildyti. Kas galite, šalia arbatėlės paimkite šaukštelį medaus ir lėtai sučiulpkite.

Dar yra ir trečias būdas, tačiau tik pažengusiems žolininkams. Tai intuityvus vartojimas, kai žmogus jaučia, kiek paimti žaliavos, kaip užpilti, kaip gerti.

Kiekvienas žmogus ir jo individualus atvejis yra skirtingas, kaip ir to paties medžio skirtingi lapai. Tačiau žolelių arbata visada įgis didesnę galią, jeigu gersite iš savo gražiausio, mėgstamiausio puodelio, naudosite šaltinio ar kitą švarų vandenį (nes arbata susideda ne tik iš žolelių, bet ir iš vandens), prieš gerdami sukalbėsite maldą, padėkosite Kūrėjui už žoleles, palinkėsite visiems laimės ir sveikatos.

Kiek žolelių turėtų įeiti į mišinį, kad jos veikimas būtų stipresnis? Kokios mišinio komponavimo taisyklės?

Jeigu žmogus dažnai geria vaistažolių arbatas, bet nėra specialistas, tai geriau gerti pavienes vaistažoles, o ne daryti mišinius. Jeigu norite tiesiog atsigerti skanios arbatos, tai nieko tokio, jeigu ir neturėdami specialių žinių pasidarysite vienkartinį mišinį.

Tačiau jeigu norite vartoti ilgai ir pasiekti tam tikrų rezultatų, tuomet reiktų jau žinoti tam tikras taisykles: mišiniui imami keli pagrindiniai (panašių savybių) vaistiniai augalai, toliau dedami papildomi augalai, kurie stiprina pagrindinių veikimą, toliau skonį, kvapą, spalvą koreguojantys augalai. Tam reikia turėti žinių apie vaistinių augalų savybes, jų tarpusavio sąveikas.

Vasarą ne vienas praleidžiame gamtoje. Pro kokias itin paplitusias vaistažoles patartumėte nepraeiti?

Būdami gamtoje nepraleiskite progos susipažinti su augalais, galite ir prisirinkti. Tik reiktų mažesnę dalį nurinkti (pvz.: ketvirtadalį visų augaliuko lapelių ar žiedelių), o didesnę dalį palikti gamtai toliau plėstis.

Labai naudingi dažni augalai: gysločiai (jų sėklos laisvina vidurius: 1 valgomasis šaukštas  stiklinei vandens ir su visom sėklom išgerti), čiobreliai (gerina atsikosėjimą, balansuoja organizmą), siauralapis gaurometis (mažina rūgštingumą, rėmenį, gerina kraują, ramina), kiaulpienių lapai, žiedai, ypač šaknys. Beje, pienės nuo kiaulpienių skiriasi: kiaulpienės atsiranda pirmosios pavasarį ir nukloja pievas geltonu kilimu, turi vieną kotelį ir vieną galvelę, o pienės atsiranda, kai beveik nebelieka kiaulpienių, turi kelias galveles ant kotelio ir dažniausiai aukštesnės, žydi iki rugsėjo.

Ar yra žolelė, kuri tiktų kiekvienam mišiniui, suteiktų jam ypatingą skonį ir aromatą?

Juodųjų serbentų, žemuogių, aviečių lapai gali pagardinti bet kurią žolelių arbatą.

Ačiū už patarimus.