Mažakraujystė – 80-ies procentų reprodukcinio amžiaus Lietuvos moterų problema

Tik mažoji dalis, vos 20 proc., reprodukcinio amžiaus Lietuvos moterų neserga jokia mažakraujystės forma. Ir mėsos daugiau valgyti reikia subrendusioms merginoms ir moterims, o ne vyrams, jeigu tik šie intensyviai neužsiiminėja sportu. Taip tvirtina portalo VLMEDICINA.LT kalbinti specialistai.

Reklama

Įvairių formų mažakraujystė

Mažakraujystė yra kelių rūšių, iš kurių dažniausiai pasitaikančios – vitamino B12 stokos ir geležies stokos anemija, kaip aiškina 53-ejų metų hematologo praktikos patirtį turintis gydytojas Romualdas Jurgutis. „Nors mažakraujystės priežasčių gali būti dar įvairesnių. Pavyzdžiui, sutrikusi organizmo autoimuninė sistema, kai eritrocitai vietoj įprastų 3 mėnesių išgyvena tik pusę mėnesio“, - pasakojo R. Jurgutis.

„Sumažėjus hemoglobino kiekiui kraujyje dėl deguonies stokos net ir nedidelio fizinio krūvio metu žmogus pritrūksta oro, - sako gydytojas. – Geležies gaunama su mėsa. Tačiau teko girdėti, kaip visą gyvenimą valgęs mėsą ir staiga tapęs vegetaru žmogus neserga mažakraujyste. Ir tai suprantama, nes organizmas turi sukaupęs daug jos atsargų. Be to, po truputį jas papildo ir iš valgomų daržovių, nors jose geležies yra ir mažesnė koncentracija“.

Mėsa – vaisingoms moterims

Portalo pašnekovas aiškino, kad per parą žmogui reikia 1-2 mg geležies, sportininkui – 5 mg, nėščiai moteriai – ir 6 mg.

„Daugiausiai geležies turi raudonoji mėsa, jautiena. Sveikam žmogui nebūtina jos kiekvieną dieną, pakanka – 2-3 kartus per savaitę, - sako R. Jurgutis. – Kai restorane jūsų klausia, kokį kepsnį patiekti – silpnai keptą, vidutiniškai ar gerai iškeptą, žinokite, kad geležies daugiausiai gausite, jei pjaunant kepsnį, ištrykšta raudonos sultys. Taigi verta rinktis vidutiniškai keptą. Apskritai mėsa tinka net ir rūkyta, tik vištienoje ir apskritai – paukštienoje geležies yra labai mažai. Ir jeigu palygintume, pavyzdžiui, 100 g jautienos kepsnį su 100 g kepenėlių pašteto, pastarajame geležies irgi yra 2-3 kartus mažiau“.

Hematologo teigimu, iš 100 g jautienos organizmas pasisavina 2-3 mg geležies. O daugiausiai mėsos, gydytojo teigimu, būtina valgyti anaiptol ne vyrams, kaip įprasta manyti, o moterims, kurios jau serga arba dar serga menstruacijomis.

„Moters organizmas kas mėnesį netenka kraujo, todėl joms mėsos būtinai reikia, nes kitaip joms gali išsivystyti mažakraujystė, - pabrėžė R. Jurgutis. – Vyrui, jeigu jis ne sportininkas, mėsos tiek daug nereikia“.

Išduoda kūno kultūros pamokos

80 proc. reprodukcinio amžiaus Lietuvos moterų ir merginų,  tvirtina portalo pašnekovas, serga mažakraujyste. „Tačiau jeigu moters hemoglobino kiekis kraujyje būdavo 115-130, pasibaigus mėnesinėms, kai prasideda klimakso laikotarpis, pakyla ir iki 140-145“, - sako gydytojas.

Į ką dera atkreipti dėmesį, norint išvengti mažakraujystės bei laiku pradėti ją gydyti?

„Jeigu mergaitė kūno kultūros pamokų metu atsilieka nuo kitų, nes jai pritrūksta oro, mokytojas jau privalo perspėti tėvus, kad šie kreiptųsi į šeimos gydytoją, - sako R. Jurgutis. – Kitas, pagrindinis, rodiklis – kiek mergina ar moteris netenka kraujo menstruacijų metu. Jeigu per 3 dienas prarandama iki 90 ml kraujo, tai laikoma norma, bet jeigu daugiau, ir ypač jeigu gausiai sergama ilgiau nei 2-3 dienas, tuomet gresia išsivystyti geležies stokos mažakraujystei“.

Svetur – menstruacijų testai

Gydytojas papasakojo, kad kai kuriose užsienio šalyse šeimos gydytojai pacientėms įteikia net specialius savitus testus, kuriuose jos privalo pažymėti, kaip menstruacijų metu atrodo jų įklotas.

„Lietuvoje mes tai bandome išsiaiškinti žodžiu. Gausų kraujavimą byloja tai, jeigu per dieną tenka pakeisti daugiau nei kelis įklotus, jeigu pirmą dieną mergina ar moteris net negali niekur išeiti, - sakė gydytojas. – Tokiais atvejais geležies preparatų reiktų nuolat profilaktiškai gerti. Beje, menstruacijų metu geležis yra lengviau įsisavinama. Tačiau reikia žinoti, kad vienu metu geriant, pavyzdžiui, tris tabletes, vis tiek organizmas įsisavins tik tiek, kiek tuo metu jam reikia, o perteklius bus pašalintas su išmatomis“.

Į ką dar atkreipti dėmesį, kas dar signalizuoja apie mažakraujystę?

„Veido blyškumas, ypač – lūpų gleivinės. Ir atvertus akių gleivines išduoda jų spalva. Sveiko žmogaus akių gleivinė raudona, o esant blankesnei pagal spalvą aš sugebu net ir pasakyti, koks yra hemoglobino kiekis kraujyje“, - sako hematologas.

Ypač pavojinga vyresniems

Kokie hemoglobino rodikliai jau rodo mažakraujystę? „Žemiau 100, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, jau yra pavojingas. Bent jau šis skaičius turėtų siekti 120. Esant žemam hemoglobino kiekiui kraujyje, prasideda stenokardija (krūtinės angina), priešinfarktinė būsena. Tas pats ir keturiasdešimtmečiams, penkiasdešimtmečiams. O jaunas organizmas mažakraujystę pakelia lengviau, bet kartu su bendraklasiais kilometro jis nenubėgs. Arba nebent labai lėtai“, - aiškino pašnekovas.

Ne visais atvejais mažakraujystei gydyti pakanka geležies preparatų ir tinkamos mitybos.

„Pasitaiko, kad į ligoninę atveža merginų, kurių hemoglobino kiekis kraujyje 60 ar net 40. Tuomet reikalingas kraujo perpylimas, kad organizmas nors kiek sustiprėtų, o toliau gydymas tęsiamas reikalingais preparatais, - pasakojo hematologas. – Tokiam nusilpimui, žinoma, įtakos turi ir plintančios vegetarizmo idėjos. Nors teko matyti reportažą apie moterį, kuri valgo žvyrą ir neturi geležies stokos. Tačiau tuo nesistebiu, nes žvyre juk yra geležies. Nors apskritai, sergant mažakraujyste, išsikreipia ir skonis. Gali atsirasti noras valgyti tinką, popierių graužti“.

Nešioja deguonį ir šalina anglies dioksidą

„Hemoglobinas užtikrina deguonies patekimą į organizmą ir iš jo šalina anglies dioksidą, - aiškino vidaus ligų gydytojas Audrius Lekštutis. – Jeigu jo trūksta, organizmas stengiasi greičiau nešioti kraują, todėl pagreitėja širdies darbas, žmogus greičiau pavargsta, net ir lipant laiptais jam pritrūksta oro“.

Gydytojas atkreipė dėmesį, kad vaikai nemėgsta mėsos, iš kurios lengviausiai įsisavinama geležis, todėl labai dažnai turi slaptą, vadinamą laboratorine, mažakraujystę. „Hemoglobino kiekis gali būti sumažėjęs ir netgi nesumažėjęs, bet kiti kraujo tyrimo rodikliai gali parodyti geležies stokos požymių, - aiškino A. Lekštutis. – Todėl būtina atkreipti dėmesį į vaiko nuovargį, išblyškusią odą“.

Portalo pašnekovas pabrėžė, kad mažakraujystė niekada nebūna savarankiška organizmo būklė. Jos priežastis gali būti, pavyzdžiui, nepakankama arba nesubalansuota mityba. Tačiau nors jaunas organizmas ir sugeba kompensuoti geležies stoką, bet koks jos stygius yra reikšmingas, sukeliamas imunodeficitas, kaip sako gydytojas. Mažakraujystės simptomai pasireiškia ir išoriškai: trapūs nagai, silpnesni plaukai. A. Lekštučio pastebėjimu,  vaiko kraujyje ir be didesnių išorinių pasireiškimų hemoglobino kiekis gali siekti tik 100, tačiau prasidėjus lytinei brandai atsiranda grėsmė susirgti didesne mažakraujyste.