Mažas folinės rūgšties kiekis nėštumo metu sąlygoja autizmo išsivystymą

 600 mikrogramų folinės rūgšties  per dieną pirmajame nėštumo trimestre 38 proc. sumažina tikimybę turėti autizmu ar Aspergerio sindromu (autizmo atmaina, kuriai nebūdingas kalbinis ar kognityvinis atsilikimas, tačiau pasireiškia bendravimo sunkumai) sergantį vaiką, - teigia mokslininkai.

Stoka pasireiškia apsigimimais

Naujos studijos duomenys rodo, kad moterys, auginančios autizmu sergančius vaikus,  nėštumo metu vartojo mažiau folinės rūgšties nei tos, kurių vaikams ši liga neišsivystė.

Folinė rūgštis, folatai, vitaminas B9, vitaminas M - vitaminams priskiriami keli vienodą poveikį turintys junginiai. Jie dalyvauja vaisiaus audinių ir nervų sistemos vystymesi, DNR komponentų sintezėje. Embriogenezėje folinės rūgšties poreikis padidėja, o jo stoka pasireiškia apsigimimais. Visų pirma, neurologiniais defektais - nervinio vamzdelio patologija ar galvos smegeninės dalies vystymosi sutrikimais, anemija, rečiau širdies ydomis ar šlapimo organų anomalijomis. Klausimas, ar folinės rūgšties stoka turi reikšmės psichiniam vaiko vystimuisi, yra kontraversiškas, nes kai kurie tyrimai rodo, kad papildų forma vartojama folinė rūgštis nėštumo metu gali padidinti autizmo riziką.

Ryšys tarp mitybos ir apsigimimų

Šiam tyrimui buvo atrinktos 429  ikimokyklinio amžiaus vaikų, sergančių autizmu, ir 278 normaliai besivystančių vaikų motinos. Informacija apie jų mitybą nėštumo metu buvo renkama telefoninių pokalbių metu. Naudojantis statistiškai patikimais metodais, buvo apskaičiuojamas gautos folinės rūgšties kiekis per mėnesį.

Nustatyta, kad moterys, auginančios autizmu sergančius vaikus, folinės rūgšties suvartodavo mažiau: vidutiniškai 655 mikrogramus per dieną, o moterys, auginančios normalios psichikos vaikus, suvartodavo 779 mikrogramus per dieną. Apie 69 proc. folinės rūgšties kiekio jos gaudavo su maistu. Nustatytas vidutinio folinės rūgšties kiekio ryšis su mažesne autizmo rizika. Rizika buvo mažesnė suvartojant daugiau nei 600 mikrogramų folinės rūgšties per dieną. Ryšis tarp folinės rūgšties kiekio ir autizmo buvo žymesnis pirmame nėštumo trimestre ir motinoms bei vaikams, turintiems MTHFR 677С› T genotipo variantą.

Pažymėtina, kad nauji duomenys neįrodo, jog gaunant daugiau folinės rūgšties nėštumo metu, moterų palikuonys nesirgs autizmu, tačiau patvirtina, kad jos kiekis psichiniam vystymuisi yra svarbus.

Apsigimimų skaičių galima sumažinti

Įrodyta, kad papildomai vartojant folinę rūgštį pirmame nėštumo trimestre, apsigimimų skaičius gali sumažėti 70-92 proc. Todėl JAV nuo 1998 metų foline rūgštimi prisotinami visi grūdiniai produktai, pusryčių dribsniai. Viena porcija, arba trys ketvirtadaliai puodelio, folinės rūgšties  prisotintų pusrytinių dribsnių turi 400 mikrogramų šios medžiagos, pusė puodelio  lęšių ar špinatų turi po 100-200 mikrogramų folinės rūgšties. Akivaizdu, kad dėl skirtingų mitybos įpročių folinės rūgšties su maistu gaunama nepakankamai, todėl rekomenduojama ją vartoti papildomai, papildų ar kitų maisto priedų forma,  ypač nėštumo metu.

Moterys turi atkreipti dėmesį ne tik į savo mitybos įpročius, gaunamos folinės rūgšties kiekį per dieną nėštumo metu, bet ir tris mėnesius prieš planuojamą nėštumą.

Šis periodas yra taip pat mokslininkų stebėjimo objektas.

Geriausia vartoti kompleksinius preparatus

„Folinė rūgštis -  vienas iš B grupės vitaminų, kuris būtinas naujų organizmo ląstelių gamybai. Folatų organizme niekada nebūna per daug, nes net ir vartojant jų prisotintą maistą: špinatus, pupeles, brokolius ir kt. -  dalis suyra jį gaminant, dalis nepasisavinama. Todėl padidėjus folinės rūgšties poreikiui nėštumo metu, jos būtina gauti papildomai“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė gydytoja akušerė ginekologė Rita Banevičienė.

Paprastai rekomenduojama 400 mikrogramų folinės rūgšties  per dieną bent pirmaisiais 3-4 nėštumo mėnesiais, tačiau įvertinus nuolatinį folatų trūkumą, mitybos ypatumus, R. Banevičienė pataria folinę rūgštį vartoti prieš planuojant pastoti (apie tris mėnesius), o ir viso nėštumo metu. Didesnė folinės rūgšties dozė - 800 mikrogramų pateisinama sergant žarnyno, kepenų ligomis.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad svarbi ne tik dozė, bet ir tai, kad kartu su foline rūgštimi būtų  pakankamai kitų B grupės vitaminų ir mikroelementų, be kurių neatsiejamas jos teigiamas poveikis. Todėl moterims rekomenduočiau vartoti  kompleksinius preparatus, skirtus nėščiosioms, ir visada atkreipti dėmesį į folinės rūgšties kiekį,  nurodytą ant pakuotės“, - pataria gydytoja.

Trūkumas pasireiškia megaloblastine anemija

Gydytoja dietologė Žana Antonova  „Vakarų Lietuvos medicinai“  patikslino, jog suaugusiems žmonėms rekomenduojama folinės rūgšties norma - 300 mg per parą, nėščiosioms – nuo 400 mg, maitinančioms motinoms – net 480 mg, nes folinė rūgštis dalyvauja susidarant vaisiaus audiniams ir jei jos trūksta, gali atsirasti vaisiaus stuburo defektų.

Folatų šaltinis -  žalialapės daržovėse (špinatai, petražolės, salotos ir kt.), pupelės, kepenys, mielės, neriebi varškė, grybai, grūdai.

„Folinės rūgšties hipovitaminozė pasireiškia megaloblastine anemija: žmogus jaučia silpnumą, mieguistumą, gali susilpnėti imuninė sistema, sustoti vaikų augimas, gali  būti eroziniai gastritai, konjunktyvitai, sausas, raudonas kaip lakuotas liežuvis, viduriavimas. Jei folinės rūgšties organizme trūksta – reikia vartoti ir maisto papildų, nes su maisto produktais užtikrinti reikalingą folatų kiekį labai sunku, mat jie labai jautrūs, ypač terminiam apdorojimui – apdorojant terminiu būdu produktas netenka 80-90 proc. folatų“, - pasakojo dietologė.

Lietuvoje foline rūgštimi praturtinamas nėščiosioms, maitinančioms  motinoms bei kūdikiams skirtas maistas.

vlmedicina.lt

Šaltiniai

Rebecca J.Schmidt ant other, “Maternal periconceptional folic acid intake and risk of autism spectrum disorders and developmental delay in the CHARGE (CHildhood Autism Risks from Genetics and Environment) case-control study”, May 30, 2012, doi: 10.3945/ajcn.110.004416

Less Folic Acid in Pregnancy Tied to Autism: Study, from Reuters Health Information, https://bit.ly/MdznkT