Mažų gydymo įstaigų likimą nulems pacientų skaičius?

Šių metų balandžio 23 d. priimtas ir liepos 1 dieną įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas dėl apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų, be kita ko, nurodo, kad pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas medicinos įstaiga privalo teikti ne mažiau kaip 900-iai gyventojų, įskaitant miestų ir kaimų vietoves, išskyrus pirmuosius dvejus savo veiklos metus.

Reklama

Šis nutarimas kelia nerimą nedidelėms, daugiausia privačioms gydymo įstaigoms, kadangi iki lapkričio 1 dienos jos turi pateikti paraiškas teritorinėms ligonių kasoms dėl sutarčių kitiems metams sudarymo. Jei neatitiks šio kriterijaus, t. y. turėti ne mažiau kaip 900 registruotų pacientų, jos gali prarasti teisę sudaryti sutartis, taigi turės nuo kitų metų arba užsidaryti, arba pradėti imti užmokestį iš pacientų.

Norima atsikratyti privačių gydymo įstaigų?

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius mano, kad toks Vyriausybės nutarimas prieštarauja kitam Vyriausybės nutarimui „Dėl antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijos patvirtinimo“. Jame dar 2006 metais buvo įtvirtinta nuostata, kad ne mažiau kaip 60 proc. pirminės sveikatos priežiūros paslaugų turėtų teikti privačiai dirbantys šeimos gydytojai.

Pasak jo, šiuo metu privačiai dirbančių gydytojų tėra tik apie 30 proc., o reikalavimas turėti ne mažiau kaip 900 pacientų pirmiausia pakenks patiems pacientams, nes pablogės paslaugų prieinamumas ir kokybė, t. y. bus pažeista dar viena to paties Vyriausybės nutarimo nuostata. Ypač bus sunku pagyvenusiems, neįgaliems pacientams, jeigu jiems reikės toli važinėti, mokėti už transportą.

Maža to, pasak L. Paškevičiaus, šiuo visiškai politiniu sprendimu, kuriame neįmanoma įžvelgti jokios logikos, galbūt siekiama, kad šalyje liktų tik valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos: „Juk prisimename, kokios buvo buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio pažiūros ir kalbos“.

Jo manymu, visus buvusio ministro sprendimus reikėtų peržiūrėti ir tą daryti pasitelkiant socialinius partnerius – paslaugų teikėjus ir gavėjus (pacientus), o ne vien tik uždarame valdininkų rate.

L. Paškevičius sako, kad yra įvairių kitokių būdų, kaip galima būtų nustatyti mažos gydymo įstaigos darbo kokybę.

„O kodėl neatlikus pacientų apklausos? Jeigu paaiškėtų, kad jie nepatenkinti gydymo įstaigos paslaugų kokybe, tada ir būtų galima galvoti apie jos uždarymą, o ne spręsti pagal ten prisirašiusių žmonių skaičių“, – sako jis.

Tokia minimalaus skaičiaus riba, pasak jo, galėtų būti nustatyta trečiojo lygio paslaugų teikėjams, kadangi jų paslaugos – išskirtinės ir išties sudėtingos.

Kils nauja gydytojų emigracijos banga?

Šeimos gydytoja Rita Seniūnaitė, dirbanti UAB Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centre, šiuo metu turi apie 350 pacientų. Jeigu nebus panaikintas ar pakeistas Vyriausybės nutarimas dėl minėto kriterijaus, ji sakė turėsianti nutraukti gydytojo praktiką ir ieškotis kito darbo, o jos pacientai turės eiti į dideles poliklinikas ir jose registruotis, vadinasi, bus apribota jų teisė rinktis gydytoją ir gydymo įstaigą.

R. Seniūnaitė sako, kad šitaip jos pacientai neteks brangiausio dalyko – laiko, kurį ji gali jiems skirti kaip gydytoja, ir galimybės gauti visapusę priežiūrą nuo gimimo iki mirties.

„Net kai aš atostogauju, mano pacientai nelieka be priežiūros, nes tam laikotarpiui būna sudaroma laikina sutartis su kitu gydytoju“, – sako ji.

R. Seniūnaitė sako nesuprantanti tokio Vyriausybės nutarimo logikos ir norėtų, kad politikai tinkamai atliktų savo darbą ir tokius sprendimus kaip šis paaiškintų visuomenei viešai ir laiku.

Ji mano, kad pirminio lygio paslaugos – tai ne operacijos, kurių reikia daryti daug ir nuolatos, kad išlaikytum kvalifikaciją. Priešingai, kuo daugiau pacientų turi šeimos gydytojas, tuo mažiau laiko gali skirti kiekvienam jų ir yra priverstas bendrauti su jais nepakeldamas akių nuo popierių.

Be to, jai keista, kad valstybei nerūpi jaunų žmonių, už kurių mokslus buvo mokama iš jos pačios biudžeto, likimai. Dėl šio Vyriausybės nutarimo dar sumažės darbo vietų gydytojams, o juk ir taip jau daug gydytojų išvažiavo dirbti į užsienio valstybes. O jeigu visoje šalyje, ypač rajonuose, žmonių kasmet mažėja, kaip gali būti nustatomi tokie kriterijai? Juk tai reiškia, kad jų gyventojams teks važinėti po 15-20 km į rajonų centrus, o ne visi turi tokią galimybę.

Sprendimas išliks, keisis tik skaičius?

Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius Vytautas Mockus šiuo klausimu laikosi kitokios nuomonės. Pasak jo, patirtis rodo, kad sutartinių santykių su gydymo įstaiga ribojimas pagal pacientų skaičių yra teisingas sprendimas.

„Aišku, idealių sprendimų nebūna, galbūt tas skaičius (900 pacientų) dar bus koreguojamas, bet vienokia ar kitokia minimali riba yra reikalinga, – sako V. Mockus. – Norinčiųjų įeiti į gydymo paslaugų rinką yra, bet ne visiems verslas (taip, tai privatus verslas) pasiseka, būna, kad privatininkas užsidaro, kaip nutiko Bukiškių medicinos klinikai, o Vilniaus teritorinė ligonių kasa apie tai sužinojo net ne iš įstaigos vadovų, o kitų šaltinių. Žinoma, tokiais atvejais sutartis yra nutraukiama. O ką daryti pacientams, atėjusiems ir radusiems užrakintas duris?“

V. Mockus tvirtina, kad pribrendo griežtesnio požiūrio į paslaugų teikėjus laikas, nes dabartinė tvarka pernelyg liberali.

„Šiandien į gydymo paslaugų rinką gali ateiti beveik bet kas: užtenka turėti licenciją ir parašyti prašymą. Liberaliau jau būti nebegali“, – sako jis. O paskui prasideda visokios problemos – tai verslas neįsivažiuoja, tai šeimos gydytojo kabinetas, norėdamas gauti pinigų, ieško pacientų, kuriems nereikia paslaugų. Arba pacientai, reklamos suvilioti, patys ateina, prisirašo prie gydymo įstaigos, o paskui nusivilia.

„Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtinta pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarka. Šiuo įsakymu privalu vadovautis visiems. Mes negalime bet kam dalyti pinigų, surinktų iš piliečių mokamų mokesčių, turi būti aiškūs kriterijai, griežta atranka. Esu įsitikinęs, kad jei įstaiga turi mažai pacientų, ji negali užtikrinti efektyvių paslaugų“, – sako V. Mockus.

Vilniaus TLK veiklos zonoje yra 113 pirminio lygio paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, aptarnaujančių daugiau kaip 1 mln. 38 tūkstančius Vilniaus ir Alytaus apskričių gyventojų, iš jų 10 gydymo įstaigų turi mažiau kaip 900 pacientų. Vilniaus mieste yra dvi gydymo įstaigos, viena su Vilniaus TLK yra sudariusi sutartį prieš šešerius, kita prieš ketverius metus, tačiau prisirašiusiųjų gyventojų skaičius šiose įstaigose siekia vos šimtą. Tokių įstaigų pajamos yra labai mažos, tad esant mažam prisirašiusių gyventojų skaičiui įstaiga tiesiog negali užtikrinti efektyvių paslaugų, nors jai tai privalu“, – teigia V. Mockus.

Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso komentaras

Gydymo įstaigos, prie kurių yra prisirašę mažiau nei 900 gyventojų, neturėtų nerimauti. Visų pirma, paraiškas dėl sutarties su teritorine ligonių kasa sudarymo gydymo įstaigos tikrai gali teikti. Tai padaryti gydymo įstaigos turi iki š. m. lapkričio 1-osios. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad ši naujovė nėra sutarčių sudarymo kriterijus, t.y. neturi lemiamos įtakos sudaryti ligonių kasoms sutartis su gydymo įstaigomis. Tai yra suteiktų gydymo paslaugų vertinimo kriterijai. Todėl šiemet gydymo įstaigos gali drąsiai teikti paraiškas dėl sutarčių sudarymo.

Šių metų balandį Vyriausybės priimtame nutarime apibrėžti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijai. Viename jų punkte reglamentuojama, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos „ne mažiau kaip 900 gyventojų (miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse), išskyrus dvejus pirmuosius pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metus“.

Ligonių kasos mano, kad ši sąlyga turėtų galioti tiek naujoms, tiek seniau įsikūrusioms įstaigoms. Vadinasi, gydymo įstaigos permainoms pasirengti turi apie 2 metus.

Tad gydymo įstaigoms yra laiko vadinamiesiems namų darbams parengti. Minėtas kriterijus įvestas tam, kad būtų užtikrinta pacientų teisė gauti kokybiškas paslaugas. Galimi įvairūs variantai, pavyzdžiui, mažesnės gydymo įstaigos galėtų jungtis. Gražių atsiliepimų apie vykdomą veiklą esu girdėjęs apie Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą, kuriam dabar priklauso keletas ambulatorijų ir kaimo medicinos punktų.

Sujungimas sustiprintų organizuojamos pirminės asmens sveikatos priežiūros kokybę, sumažėtų šių įstaigų administravimo išlaidos, efektyviau būtų valdomi bei kontroliuojami veiklos procesai, būtų užtikrintas racionalus personalo darbo krūvis, patalpų panaudojimas.