Medicininės atliekos buityje: susidarymas, pavojus ir tvarkymas

Buityje susidarančios medicininės atliekos yra bet kokios atliekos, susidarančios namuose atliekant sveikatos priežiūros procedūras. Tai gali būti tvarsliava, adatos, švirkštai, lancetai, medicininės pirštinės bei kiti daiktai. Jos nėra pavojingos žmonių sveikatai ir aplinkai, jeigu tinkamai tvarkomos.

Reklama

Nedideli kiekiai medicininių atliekų tikriausiai susidaro daugelio iš mūsų namuose. Patekusios į buitinių atliekų konteinerius ir sąvartynus šios atliekos gali tapti infekcijų priežastimi. Medicininių atliekų keliamas pavojus sveikatai siejamas su galimybe užsikrėsti infekcinėmis ligomis (ŽIV, hepatitu B, hepatitu C, tuberkulioze, žarnyno infekcijomis ir kt.), susižeisti aštriais daiktais. Taip pat galima apsinuodyti išmestais netinkamais vartoti vaistais.

Namuose susidariusias medicinines atliekas, tokias kaip medicininės pirštinės, tvarsliava, būtina dėti į plastikinį maišą, saugiai užrišti ir tik tada mesti į namuose esantį šiukšlių maišą, kuris keliaus į buitinių atliekų konteinerį.

Ypač pavojingi yra aštrūs daiktai (adatos, lancetai ir kt.), nes jie kelia pavojų ne tik patiems gyventojams, bet ir atliekų tvarkytojams. Todėl juos panaudojus reikia iš karto sudėti į saugias talpas. Švirkštus geriausia išmesti kartu su adata, nes ją nuimant galima įsidurti. Panaudotus aštrius daiktus galima sudėti į užsukamus arba sandariai dangteliu uždaromus butelius, tuščius metalinius indelius. Negalima panaudotų adatų mesti į klozetą. Adatos lengvos, todėl plūduriuoja vandens paviršiuje, jas sunku pašalinti iš nuotekų valymo įrenginių.

Pasenusių ar nebenaudojamų vaistų negalima mesti nei į klozetą, nei į buitinių atliekų konteinerį. Mat iš konteinerių juos gali išsitraukti bei jais apsinuodyti vaikai, socialinės rizikos grupių žmonės. Patekusios į nuotekų sistemą cheminės medžiagos ištirpsta ir gali užteršti dirvožemį, gruntinį vandenį. Taip teršiama aplinka, daroma žala gamtai.

Pasibaigus vaistų galiojimo laikui, juos reikia priduoti į vaistines. Pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 42 straipsnį, vaistinės iš gyventojų privalo nemokamai priimti naikintinus vaistinius preparatus. Iš vaistinių tokius medikamentus surenka specialios tvarkymo įmonės, užsiimančios medicininių ir kitų pavojingų atliekų tvarkymu. Veterinarijos vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus veterinarinius vaistus.

Maisto papildai yra priskiriami maisto produktams, todėl pasenę ar nebenaudojami jie, kaip ir maisto atliekos, išmetami į buitinių atliekų konteinerį.

Nuo 2009-ųjų visoje Europos Sąjungoje uždrausta prekiauti termometrais, kraujospūdžio matavimo aparatais ir kitais prietaisais, turinčiais gyvsidabrio, tačiau daug žmonių juos dar naudoja. Termometras su gyvsidabriu yra nepavojingas, bet jam sudužus iškiltų grėsmė sveikatai, nes gyvsidabris garuoja kambario temperatūroje, o jo garai yra nuodingi.

Svarbiausia senų, sudaužytų termometrų neišmesti į buitinių atliekų konteinerius, nes patekę į sąvartynus jie gyvsidabriu gali užteršti dirvožemį. Jei jau taip atsitiko, kad sudužo gyvsidabrio termometras, gyvsidabrį reikia rinkti nuo užteršto ploto pakraščių vidurio link naudojant popieriaus lapą ir lazdelę. Būtina mūvėti gumines pirštines, o kvėpavimo takus apsaugoti kauke ar respiratoriumi. Smulkiems gyvsidabrio rutuliukams surinkti galima naudoti lipnią juostą, guminę kriaušę su specialiu stikliniu rinktuvu, drėgną klijais pateptą popierių. Surinktus gyvsidabrio rutuliukus reikia suberti į sandariai uždaromą indą su vandeniu (vandenyje gyvsidabris negaruoja). Indo jokiais būdais negalima mesti į šiukšliadėžę, o reikia pranešti telefonu avarinei tarnybai, kurios darbuotojai atvyks į vietą ir paims indus su gyvsidabriu, nenaudojamus termometrus, kraujospūdžio matavimo aparatus ar kitus prietaisus, turinčius gyvsidabrio.

Ir, žinoma, būtina nepamiršti higienos: išplauti grindis (jeigu reikia ir visus kitus paviršius), gerai išvėdinti patalpas, nusiplauti rankas ir veidą su muilu, išskalauti burną, persirengti ir išskalbti drabužius.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Jolanta Rybalko