Medicinos etika Anglijoje
Gydytojo profesija yra dažnai sakralizuojama. Jos atstovai yra tarsi tarpininkai tarp gyvenimo ir mirties. Išskirtinis baltas rūbas juos priartina prie angelų iš paveikslų. Ilgas mokymosi laikas tarsi reikalauja ypatingų medicinos darbuotojų sugebėjimų ar ypatybių. Bet, deja, tiek medikai, tiek kiti sveikatos sistemos darbuotojai yra tokie pat, kaip ir visa aplinka.
O dar tenka suvokti, kad medicina visuomet arti skausmo ir kančios, todėl besišypsantis odontologas yra it lengva ironijos forma, jei ne daugiau. Chirurgas sukelia skausmą, bet tai dalis gyvenimo.
Sveikatos sistemai trūksta pinigų ir lankstumo, bet tai visų mūsų valstybės struktūrų bėda. Jau kelintus metus girdime garsiausias kalbas apie reformas, tačiau išskyrus lovų ir ligoninių mažinimą, kita lieka labai neapibrėžta.
Vadinamoji reforma yra beveik fikcija. Realiai vyksta sveikatos sistemos derinimas su nauja ekonomine sistema, kuri kardinaliai skiriasi nuo ankstesniosios. Vadinamojoje socialistinėje visuomenėje buvo labai svarbu užimti tam tikrą vietą vadovaujančioje struktūroje, o šiuo metu ta dalis gerokai sumažėjo ir keičiama pinigais, kaip vertinimo priemone. Toks požiūris tarsi atmeta visą tą humanistinį krūvį, kurį sukaupė ši profesija per kelis tūkstančius metų. Sveikata nėra prekė, kurią gali nusipirkti. Todėl visuomenė bando nustatyti tokius skirtingų žmonių grupių sąveikos būdus, kurie leistų jiems toliau egzistuoti, nepereinant į karo frontą. Paprastai tai yra tam tikri moraliniai principai, kurie ir padeda gyventi kartu ir taikiai. Tokį pavyzdį galiu pateikti iš gilias tradicijas turinčios šalies – Anglijos.
Nacionalinės sveikatos sistemos ((National Health System, NHS) Konstitucija buvo publikuota 2009 metų sausio 21 dieną ir skirta Anglijos nacionalinės sveikatos sistemos paslaugoms. Preambulėje pažymima, kad ji skirta 21 amžiaus pacientams, visuomenei ir darbuotojams. Ji turėtų būti pritaikoma prie vietos organizacijų ypatumų ir poreikių. Sveikatos Konstitucija remiasi šiais principais:
- Pagarba ir orumas.
- Įsipareigojimas vykdyti kokybišką priežiūrą.
- Atjauta.
- Gyvenimo kokybės gerinimas.
- Darbas kartu su pacientu.
- Kiekvieno indėlis.
Svarbu pabrėžti – skirta visuomenei, medicinos sistemos darbuotojams ir pacientams. Antra, visi išvardinti principai apima ne tik medicinos sistemą. Reikšminga yra ir tai, kad atlygis čia suvokiamas kaip bendro darbo rezultatas, todėl pinigai sveikatos sistemai nebelieka kriterijumi. Pastarieji greičiau gadina gerus santykius nei juos gerina. Medicinos sistemos darbo rezultatu reikia pripažinti žmonių gyvenimo kokybės pagerėjimą, t.y. ilgą ir sveiką gyvenimą.
Dr. Vytautas Valevičius
Susiję straipsniai
