Dirgliosios žarnos sindromas – nemaloni, kasdienybę apsunkinanti lėtinė būklė, paveikianti apie 5–10 proc. pasaulio gyventojų. Ir nors šis sindromas nėra visiškai išgydomas, simptomus galima sėkmingai kontroliuoti laikantis gydytojų rekomendacijų, tam tikrų mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių, tinkamais būdais stiprinant žarnyną.
Kas yra dirgliosios žarnos sindromas?
Pilvo pūtimas, skausmas, spazmai, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, nuolat kintantis tuštinimasis – varginantys dirgliosios žarnos sindromo simptomai, kurie gali trukti net ir ne vienerius metus, kol būklė būna tinkamai suvaldoma. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Irenos Garuckienės, konkrečios dirgliosios žarnos sindromo priežastys kol kas nėra žinomos, tačiau tyrimai rodo, jog prie šios nemalonios lėtinės būklės gali prisidėti nemažai kasdienio gyvenimo aspektų.
„Įtakos dirgliosios žarnos sindromo išsivystymui gali turėti daug skirtingų veiksnių, tokių kaip paveldimumas, ilgai besitęsiantis emocinės įtampos ir streso laikotarpis, įvairūs nervų sistemos sutrikimai, žarnyno infekcijos ir jame esančių bakterijų kolonijų pokyčiai, taip pat žarnyne esančių raumenų susitraukimo pokyčiai. Pastebima, kad dažniausiai šis sindromas kankina jaunus ir vidutinio amžiaus žmones, ypač moteris, susiduriančias su nerimo ar nuotaikų sutrikimais, fobijomis“, – vardija vaistininkė.
Ji paaiškina, kad sindromą taip pat lydį keletą dienų ar savaičių trunkančios atakos – staigūs būklės paūmėjimai – jų metu simptomai būna stipriausi. Pavyzdžiui, viduriavimo epizodai gali pasireikšti labai netikėtai ir staiga, o po jų gali sekti sunkus vidurių užkietėjimas.
Paveikia ne tik kūną, bet ir mintis
I. Garuckienė pabrėžia, jog susiduriant su dirgliosios žarnos sindromu, pacientams tenka praeiti ilgą įvairių tyrimų ir konsultacijų su gydytojais kelią, kadangi šiai būklei nustatyti konkretaus tyrimo nėra. Kartais iki diagnozės tenka laukti keletą metų ar ilgiau. Įprastai, siekiant įsivertinti būklę, eliminuojami visi kiti galimi virškinamojo trakto sutrikimai, tokie kaip įvairūs uždegimai, infekcijos, celiakija, laktozės netoleravimas, žarnyno bakterijų perteklius ir pan.
„Dėl ilgų tyrimų procesų bei kasdienių varginančių simptomų, neretai kartu su fizine sveikata suprastėja ir emocinė žmogaus savijauta: padidėja nuovargio ir nerimo lygis, atsiranda įvairių baimių, pavyzdžiui, valgyti tam tikrus patiekalus, keliauti tolimesnius maršrutus ar net eiti į darbą. Kai kuriais atvejais sutrinka ir miegas, gali atsirasti depresijos simptomų. Tyrimai rodo, kad bene trečdalis sergančiųjų dirgliosios žarnos sindromu taip pat susiduria ir su psichikos sveikatos problemomis“, – pasakoja vaistininkė.
Susiduriant su dideliais iššūkiais gydytojai gali skirti antidepresantų, sureguliuojančių neurotransmiterio serotonino lygį, taip pat rekomenduoti kognityvinę elgesio terapiją, padedančią kontroliuoti patiriamą įtampą, neigiamas emocijas ir susitaikyti su savo organizme vykstančiais procesais. Kartu neretai būna stiprinama ir nervų sistema, pasitelkiant magnio bei omega-3 riebiųjų rūgščių maisto papildus.
Atidesnis dėmesys kūnui ir įpročiams
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad nustačius dirgliosios žarnos sindromą, gydytojai įprastai taiko simptominį gydymą, sumažinantį spazmus, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Kartu neretai skiriami ir probiotikai, padedantys sureguliuoti bakterijų balansą žarnyne, stiprinti žarnų sieneles ir mažinti uždegiminius procesus. Probiotikų galima įsigyti įvairiomis formomis – nuo kapsulių iki tirpių miltelių ar gėrimų, tačiau I. Garuckienė primena, jog pastarųjų preparatų vartojimas turi būti ilgalaikis procesas, trunkantis mažiausiai tris mėnesius.
„Šalia gydymo vaistiniais preparatais ir organizmo stiprinimo, būtina įsivertinti ir kasdienius įpročius. Kava, nikotinas, alkoholis, gazuoti gėrimai, pieno produktai, glitimo turintys produktai, riebus maistas gali suintensyvinti jaučiamus simptomus. Šiuo atveju mityba turėtų būti praturtinta skaidulų turinčiais viso grūdo produktais, daržovėmis, vaisiais, riešutais. Siūlyčiau vengti vartoti daug pilvo pūtimą sukeliančių maisto produktų, tokių kaip kopūstai, pupelės, žirniai. Svarbu ir gerti daug vandens – apie 2 litrus per dieną“, – ragina I. Garuckienė.
Ji priduria, kad menstruacijos bei įtemptos situacijos taip pat gali turėti įtakos dirgliosios žarnos sindromo simptomų paūmėjimui. Anot jos, siekiant sušvelninti nemalonius pojūčius, svarbu reguliariai mankštintis, skirti pakankamai laiko poilsiui ir kokybiškam, nepertraukiamam miegui, galima išbandyti įvairias atsipalaidavimo technikas.