Medicinos sektoriaus tyrimas parodė: rinkai trūksta skaidrumo

Valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos 2007-2016 metais neracionaliai leido valstybės biudžeto pinigus medicinos įrangai, reagentams bei kontrastiniams preparatams pirkti, o šiame sektoriuje dirbančių kai kurių tiekėjų pajamos ir gaunami pelnai verčia abejoti tiek viešųjų pirkimų, tiek pačios rinkos skaidrumu.

Tai atskleidė vienos didžiausių šalies verslo organizacijų ̶ Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) ̶ iniciatyva pirmąkart parengtas „Medicinos srities ir kitos susijusios įrangos viešųjų pirkimų valstybiniame sektoriuje 2007-2016 metais tyrimas“, kurį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Eurotela“.

„Pirmasis tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje bei medicinos srities rinkos dalyvių finansinių duomenų pagal „Creditinfo“ informaciją apžvalga parodė, kad medicinos įrangos pardavimų rinkoje vyrauja konkurencinė aplinka, tuo tarpu reagentų ir kontrastinių aparatų segmente – šiai rinkai nebūdingai aukšti atskirų tiekėjų pajamų ir pelno rodikliai. Akivaizdu, kad šioje rinkoje trūksta skaidrumo, o mokesčių mokėtojų pinigai minėtu laikotarpiu buvo leidžiami neracionaliai“, – sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Tyrimo duomenimis, 2007-2016 metais medicinos įstaigos iš viso išleido 992,13 mln. eurų medicininei įrangai ir 275,4 mln. eurų – laboratorijų reikmenims (reagentams, kontrastiniams preparatams ir kt.) įsigyti.

Bendrame visų Lietuvos viešųjų pirkimų balanse medicinos įrangos ir laboratorijų reikmenų įsigijimai užima ne itin didelę dalį: užpernai viešiesiems pirkimams išleista 4,6 mlrd. eurų, iš kurių medicinos įrangos įsigijimams teko 101 mln. eurų (2,2 proc.), o reagentams ir kontrastiniams preparatams – 24 mln. (vos pusė procento).

„Nors viešojoje erdvėje medicinos sektorius ypatingai sureikšminamas, skaičiai rodo, kad kitiems dalykams valstybė išleidžia kur kas daugiau. 125 mln. eurų per metus – tai viešųjų pirkimų būdu išleistos valstybės biudžeto lėšos, nuo kurių priklausė, kokios kokybės įranga, diagnostinės priemonės panaudotos gyventojams medicinos įstaigose gydyti ar tyrimams atlikti“, ̶ sakė LVK prezidentas.

Medicininės įrangos tiekėjų pagal sudarytų medicininės įrangos viešųjų pirkimų sutarčių sumas 2007-2016 metais sąraše pirmauja bendrovė „Tradintek“, kuriai tenka beveik 40 proc. pirmojo penketuko pardavimų. Antroji pagal pardavimų apimtis – „Limeta“ (18 proc.), už jos – įmonės „Skirgesa“, „Interlux“ ir „Apex Medicus“.

Tarp tyrime analizuotų medicininės įrangos srities tiekėjų, remiantis „Creditinfo“ duomenimis, pelningiausios įmonės – „Tradintek“, „Skirgesa“ ir „Apex Medicus“. Trejus metus iš eilės, 2014-2016 metais, šis trejetukas liko nepakitęs. Pelningumo rodikliai rinkoje labai skiriasi – nuo minimaliomis maržomis dirbančių, 1-3 proc. pelno generuojančių įmonių, tokių kaip „Interlux“, iki beveik 19 proc. pelningumo, kurį 2016 metais pasiekė viena srities lyderių – „Tradintek“.

Dvi medicininės įrangos srities lyderės – bendrovės „Tradintek“ ir „Interlux“ 2014-2016 metais pasiekė panašias apyvartas. Sėkmingiausi abiem bendrovėms buvo 2015 metai -- tuomet „Tradintek“ pasiekė 13,2 mln. eurų apyvartą, o „Interlux“ – 14 milijonų. Tačiau šių medicininės įrangos tiekėjų pelno rodikliai skiriasi: „Interlux“ pasiekė 1,14 proc. pelningumą, o „Tradintek“ – 15,86 procento. 2016 metais jos pelnas šoktelėjo iki 18,91 procento.

„Įvertinus medicininės įrangos rinkos dalyvių pardavimus per pastarąjį dešimtmetį, galima daryti išvadą, kad šioje rinkoje vyrauja konkurencinga aplinka, didelę tiekėjų gausą lemia ypatingai platus pirkimo objektų spektras. 20 didžiausių įrangos tiekėjų dalinasi vos daugiau negu pusę (54 proc.) visos rinkos. Be to, šiame sektoriuje sukuriama itin daug darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams, nors tik nedidelė dalis įmonių išsiskiria didesniu pelningumu“, ̶ sakė V.Sutkus.

Pasak jo, reagentų ir kontrastinių preparatų rinka yra kur kas siauresnė, be to, ji sulaukia ir mažesnio valstybės finansavimo: „Tai specifinė, ypač aukštais atitikties reikalavimais produktams pasižyminti sritis. Jei medicinos įrangą gamina šimtai pasaulinio lygmens įmonių, reagentų pasirinkimas pasaulinėje rinkoje daug mažesnis – neretai atskirų produktų segmentuose konkuruoja vos 2-3 kokybės standartus garantuojantys sertifikuoti gamintojai. Dėl to mažiau tiekėjų yra ir Lietuvoje. Dalis tiekėjų, besispecializuojančių medicinos prekių srityje, dirba ir įrangos, ir reagentų segmentuose, kiti yra iš paralelinių sričių, tokių kaip farmacija“.

Šioje srityje aukštais pelningumo rodikliais išsiskiria tik pora reagentų tiekėjų. Pagal „Creditinfo“ pateikiamą informaciją, bendrovė „Vitrolab“, kuri 2014-2016 metais pagal pardavimų apimtis yra penktoje vietoje, užpernai pasiekė net 31,3 proc. pelningumą. Nedaug nuo jos atsiliko ir kita reagentų rinkos lyderė – antroji pagal minėto laikotarpio pardavimų apimtis ̶ bendrovė „Diagnostinės sistemos“, užpernai deklaravusi daugiau nei 17 proc. dydžio pelningumą.

„Apibendrindami tyrimo rezultatus galime konstatuoti, kad reagentų ir kontrastinių preparatų prekybos verslas pasižymi kontraversiškais rinkos dalyvių pajamų ir pelningumo skirtumais. Mažo pelningumo rinkoje yra tiekėjų su jai nebūdingai aukštais pelno ar pajamų rodikliais. Turint omeny, kad įmonės veikia valstybės finansuojamame sektoriuje, kyla abejonių, ar kai kuriems tiekėjams nesukuriamos išskirtinės sąlygos“, ̶ pabrėžė konfederacijos vadovas.