Medikamentinis kodavimas nuo alkoholizmo – neskaidrus gydymo metodas, užsilikęs nuo sovietmečio(32)

„Šiandien visoje Lietuvoje placebo principu vykdomas medikamentinis kodavimas nuo alkoholizmo įvairiose psichiatrinėse ligoninėse, nors iš tiesų suleidžiama nikotininė rūgštis , o žmogui yra “užmuilinama”, kad suleido kažkokį vaistą. Šis metodas yra visiškai neįteisintas ir jei nors vienas pacientas paduotų į teismą, būtų žiaurus skandalas. Deja, visoje Lietuvoje mirga skelbimai: “medikamentinio kodavimo” būdu koduojame nuo alkoholizmo“, - tokio laiško „Vakarų Lietuvos medicinos“ redakcija sulaukė šios savaitės pradžioje.

Reklama

Kaina – nuo keliasdešimt iki 400 litų

Iš tiesų skelbimų apie medikamentinį ar cheminį kodavimą nuo alkoholizmo pilnas internetas. O ir „kodo“ kainos, priklausomai nuo jo metodikos, pačios įvairiausios – nuo keliasdešimties litų iki keturių šimtų. Kodavimas gali trukti nuo 5 minučių iki pusantros ar dviejų valandų. Tuo metu vyksta ir pokalbis su  gydytoju. Prieš „kodo įvedimą“ skirtingos įstaigos pacientų reikalauja nevartoti alkoholio nuo savaitės iki dešimties dienų. Didžioji dalis straipsnio autorės, prisistačiusios alkoholiko giminaite, apskambintų įstaigų atstovų sakė, kad kodavimo metu suleidžiama injekcija vaistų, ir tik viena darbuotoja paaiškino, kad jų „kodas“ – paciento hipnozė.

Tačiau mūsų  šnekinti psichiatrai visi kaip vienas tvirtina, kad tai – tik pacientų apgaulė. Vieni tame įžvelgia kone nusikaltimą, kiti į tokį gydymo būdą žvelgia atlaidžiai (svarbu, kad tik mažiau lietuvių gertų), bet patys kategoriškai nepraktikuoja.

Efektyviausia - psichiatrija

„Pats veiksmingiausias alkoholizmo gydymo būdas – psichoterapija, - sako klaipėdietis gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis. -  O apie gydymą nikotinine rūgštimi pirmą kartą girdžiu. Mano žiniomis, nikotininės rūgšties Lietuvos vaistinėse apskritai nėra. Tad kaip galima naudoti preparatą, kuris net neparduodamas?“

Kita vertus, gydytojas pabrėžė, kad, jo duomenimis, vaistų, mažinančių potraukį alkoholiui, pasaulyje visai nėra. „Nuo 1950 metų išrastas pirmasis cheminis preparatas – disulfiramas, kitaip dar vadinamas antabusu ar teturamu, kuris daug metų naudojamas, gydant alkoholizmą. Berods išrastas Švedijoje, bet vertinamas labai kontraversiškai. Aš pats jį vertinu neigiamai, nes jei vartodamas šią cheminę medžiagą žmogus nesilaiko blaivaus gyvenimo būdo, pasekmės gali būti labai rimtos. Pakenkti gali ne tik jo sveikatai, bet ir gyvybei“, - aiškino psichiatras, pristatydamas ir kitą medikamentą, kuriuo gydomas alkoholizmas – akomprosatą. Tačiau pabrėžė, kad jis Lietuvoje nėra registruotas, nors yra mokslinių straipsnių, neva esąs labai efektyvus.

Gydytojas paminėjo dar vieną medikamentą – naltreksono hidrochloridą, plačiai žinomą kaip „Revia“. „Tai gana efektyvus vaistas, gydantis opioidines priklausomybes. Tačiau jam vartoti reikia tam tikrų sąlygų. Manoma, kad šis vaistas veikia tuos pačius receptorius, kaip ir alkoholis, ir silpnina apsvaigimą, tad ir potraukis alkoholiui mažėja“, - sakė A. Slatvickis.

Kvepia šamanizmu

Vis dėlto, net jei Lietuvoje ir neparduodama, visai įmanoma, kad nikotininė rūgštis gali būti naudojama ir mūsų šalyje. Jei atsivežama, pavyzdžiui, iš Baltarusijos. Tokią versiją portalui pateikė Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata. Tačiau pabrėžė, kad nikotininė rūgštis tikrai nėra vaistas, į ką atkreipė dėmesį ir „Vakarų Lietuvos medicinos“ skaitytojas. Psichiatro teigimu, tai - paprasčiausias vitaminas B 3.

„Lietuvoje medikamentinis kodavimas nuo alkoholizmo nėra aprobuotas. Tie gydytojai, kurie Lietuvoje koduoja nuo alkoholizmo, atsakomybę prisiima patys, - kategoriškai tvirtino E. Subata ir pacitavo Narkologinės priežiūros įstatymą,kuriame nurodoma, kad gydant narkologinius ligonius jiems taikytini nors ir individualūs, bet tie gydymo metodai, kurie nustatyti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). „O SAM patvirtintame priklausomybės ligų sąrašėlyje nėra medikamentinio kodavimo būdo. Taikant šį neaprobuotą metodą vieniems pacientams suleidžiama nikotininė rūgštis, kitiems – gal gliukozė, dar kitiems – dar kažkas, būtinai gydytojui pasakant, kad pacientui nebegalima gerti. Tai yra gydymas neveikliąja medžiaga – placebo efektas. Ir tai iš dalies galima laikyti pacientų apgaule, nes pacientas iš tiesų neinformuojamas, kaip jo organizmą veikia ta medžiaga, ar kad, pavyzdžiui, jos poveikis baigiasi po kelių valandų“, - tvirtino gydytojas, paaiškindamas ir skirtumą nuo moksliniuose tyrimuose naudojamo  placebo, kai pacientas yra informuojamas, kad gali vartoti arba tikrą medikamentą, arba placebą.

„Kodavimo atveju gal žmogus net nežino, kas jam skiriama, nors gal kur nors smulkiomis raidelėmis ir parašyta. O tai, kad mūsų valstybėje šis metodas vis dar taikomas, tik rodo, kad mes dar nenutolome nuo Sovietų Sąjungos. Nuo alkoholio dar koduoja Rusija, Kirgizija, Baltarusija. Vakaruose taikomi tik skaidrūs gydymo metodai, - sakė medikas. – Skelbimas apie medikamentinį ar cheminį kodavimą nuo alkoholizmo iš karto šamanizmu kvepia“.

Gydytojas pabrėžė, kad Lietuvoje gydant alkoholizmą naudojami medikamentai – naltreksonas ar disulfiramas – iš tiesų yra riboto poveikio, ir gydant priklausomybę medikamentai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 20-30 proc. viso gydymo arba apskritai turi būti gydoma vien psichoterapija. Pastarąjį būdą E. Subata ir praktikuoja, dar taikydamas ir Minesotos programą.

Jei padeda, gerai ir kaktos paspaudimas

Psichiatras dr.  Aurelijus Veryga „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė taikantis kombinuotą gydymą nuo alkoholizmo – elgesio terapiją, didinant motyvaciją, ir, jeigu prireikia, skiriantis medikamentus, bet tik gydymo pradžioje. Gydytojas tvirtina vien vaistais negydantis nė vieno paciento. „Apskritai manau, kad termino „kodavimas“ reikia visai atsisakyti. Jo nėra jokioje mokslinėje literatūroje.  Skirdamas vaistus aš net nevadinu to kodavimu: duodu žmogui paskaityti vaistų žinyną“, - apie savo darbo metodiką pasakojo A. Veryga.

Gydydamas alkoholizmą psichiatras skiria disulfiramą, kurį vartojant, jei išgeriama alkoholio, vystosi įvairūs pašaliniai poveikiai – nuo galvos svaigimo iki net mirties. „O su tuo vadinamu kodavimu pasitaiko net kuriozinių situacijų. Tenka išgirsti tokių pasakymų: „nulaužiau kodą“, „sužinojau kodą“, - juokiasi portalo pašnekovas. – Nors kiti vaistų netgi neduoda, tik prigąsdina. Gal kaktą paspaudžia, duoda išgerti gliukozės sirupo, ir jei 10 žmonių meta gerti nuo to paspaudimo, aš nesakau, kad tai blogai. Jei žmogui tai padeda nutraukti gėrimą ir jam nepakenkia, tai yra gerai. Taip, kaip ir su metimu rūkyti. Yra knygų, kaip mesti rūkyti. Jei 20 proc. žmonių, paskaičiusių tą knygą, meta rūkyti, tai juk puiku“.

Moka už abejotiną paslaugą

Tačiau tęsdamas kalbą apie kodavimą nuo alkoholizmo  A. Veryga atkreipia dėmesį, kad „gal yra blogai tai, kad žmogus sumoka už paslaugą, kuri neturi klinikinio vertinimo“. „O juk yra nemokamų gydymo metodų. Tačiau taip pat pilna visokių hipnozių, akupunktūrų, placebų. Dauguma žmonių tik ir laukia atėję pas psichiatrą, kad jam nieko nereiktų daryti. O kai pasakai, kad reiks dirbti, ir labai daug, labai nustemba ir būna nepatenkinti“, - sakė gydytojas.

Psichiatras su šypsniu prisiminė ir dar visai neseniai, vos prieš kelerius metus, Lietuvos chirurgų praktikuotą neva implanto įsiuvimą. „Tiesiog prapjaudavo odą ir vėl užsiūdavo pjūvį, o pacientui sakydavo, kad įsiuvo vaistų, o gal ir kažkokią „torpedą“, kuri, vos išgėrus alkoholio, sprogs, - juokėsi pašnekovas. – Prapjaudavo specialiai virš mentės, kad žmogui nebūtų patogu matyti. Bet chirurgai nebenori lįsti į tokius dalykus. Juk dauguma jų pacientų būdavo asocialūs, o jei jis kur nors nugrius, žaizdai dar neužgijus? Jei ji užpūliuos, kils sepsis? Kaip gydytojas paaiškins, kokią chirurginę intervenciją jis buvo atlikęs? Tiesiog prapjovė odą ir užsiuvo?“.A. Veryga negalėjo nuslėpti nuostabos, kad, pasak jo, lyg ir normalioje mūsų valstybėje tebetaikomi tokie abejotini gydymo metodai. „Taip vyksta tik todėl, kad žmonės nesiskundžia. Iš tikrųjų balaganas yra Lietuvoje. Kuo žmogus mažiau išsilavinęs, tuo labiau jį veikia tie vadinami kodavimai. O klausimas, ar tai teisėta, toks pat, kaip suskaudus galvą duoti žmogui išgerti gliukozės tabletę. Atsakykime, ar tai teisėta, ar ne?“.

Gydytojo teigimu, alkoholizmo gydymo situacija Lietuvoje  apskritai labai prasta. „Net ir psichiatrų gerų sunku rasti. Pavyzdžiui, jei noriu savo pacientui rekomenduoti kolegą kitame mieste, neretai susiduriu su problema, kad neturiu pas ką jį nusiųsti“, - atviravo A. Veryga. Pasak jo, profesionalius  psichiatrus Lietuvoje galįs suskaičiuoti ant rankos pirštų. „Gal penkis ir rasčiau, kuriais galiu pasitikėti“, - sakė pašnekovas.

Ar kas mirė nuo placebo?

Kretingoje dirbanti psichiatrė Rūta Mizerienė taip pat gydo tik psichoterapija. „Kiek žmonių ateina pas mane ir prašo vaistų, bet aš jiems sakau “Duok įžadą negerti“. O tas kodavimas tik iš gailesčio žmonėms atsirado, - nors pati ir nepraktikuojanti šios metodikos, bet ir kategoriškai  nesmerkianti jos sakė gydytoja. – Kodavimas tinka tiems žmonėms, kurie laiko save ligoniais ir yra įsitikinę, kad kiti turi juos gydyti. Nors priklausomybė – už pinigus nusipirkta liga.  Kodavimas efektyvus yra vyrams, nes tokiu būdu jiems tarytum daromas spaudimas iš šono. O psichoterapija turi prasidėti nuo asmeninės motyvacijos“.

Beje, R. Mizerienė apskritai siūlo alkoholizmo problemą spręsti kitaip. „Pradėkime mokykloje dėstyti blaivybę. Jei gąsdintume alkoholiu, kad jis sužalos organizmą, tada nereikės nei tos nikotininės rūgšties. Bet visuomenė kokiu keliu eina? „Mokėk vartoti, vartok saikingai“. O žmonės jau mirksta alkoholyje! Nesupranta, kad galima ir be jo gyventi, - kalbėjo medikė. – Šiuolaikiniams žmonėms reikia Valančių skaityti, kuriam nereikėjo jokios nikotininės rūgšties. Jis kaip kunigas žmogui pasakydavo: „Kaip aš tavo girtą sielą Dievui pristatysiu?“ Tada jam to pakakdavo“.

Tačiau gydytoja pati savo gydymo praktikoje netaiko jokių medikamentų, nors, atkreipė dėmesį – „visa Europa neuroleptikais girdo“. R. Mizerienė pabrėžė, kad šie vaistai keičia žmogaus asmenybę, bet sunkioms alkoholizmo formoms gydyti skiriami ir Lietuvoje. „Yra tokių priklausomybės formų, kur be neuroleptikų nieko nepadarysi. Pavyzdžiui, jei kartu yra ir psichinių ligų, kyla agresija, - aiškino psichiatrė. – O kalbant apie placebą, argi kas nors nuo jo numirė? Juk kas tai yra placebas? Tai nėra apgaulė, tai – matavimo priemonė vaistų efektyvumui patikrinti“.