Medikų krizė: Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys gali likti be gydytojų

Laisvas asmenų judėjimas yra Europos Sąjungos pagrindas. Visgi tai kelia ir problemų, nes laisvas judėjimas reiškia, jog medikai ir kiti sveikatos priežiūros profesionalai dirbti ir gyventi vyksta ten, kur jiems moka didesnius atlyginimus. Neturtingosios ES šalys „nukraujuoja“ ir jose lieka vis mažiau medikų. Medicinos darbuotojai iš Lietuvos taip pat išvyksta būriais, slaugytojai šalį palieka trumpam, gydytojai – ilgam.

Reklama

Pasak politico.eu, gydytojai, slaugytojai ir kiti medicinos srities profesionalai yra tie, kurie dažniausiai keliasi iš vienos ES šalies į kitą. Ši profesionalų migracija itin naudinga turtingesnėms ES valstybėms, kurios gali pasiūlyti didesnius atlyginimus, bet neturtingosios lieka it musę kandusios, nes jų išugdyti medikai vos gavę diplomus palieka tėvynę.

Estai – į Suomiją, lietuviai – į Skandinaviją

Europos Komisijos (EK) statistikos duomenimis, medicinos srities darbuotojai iš Rytų ir Pietų Europos keliasi gyventi ir dirbti į šiaurės šalis, taip pat – Didžiąją Britaniją ir Vokietiją. Išvyksta ne tik gydytojai, važiuoja ir daug slaugytojų. Nuo praeitų metų jaučiame didelį suaktyvėjimą.

Ingmaras Lindströmas 2001 metais baigė Tartu universitetą Estijoje. Jis nuo namų nuvažiavo tik 200 kilometrų, bet jo atlyginimas padidėjo keturis kartus. Estijoje I. Lindströmas dirbdamas šeimos gydytoju uždirbdavo vos 600 eurų, kartu jis mokėsi doktorantūroje. Vyrui patiko jo darbas ir vieta, kurioje gyveno, bet apmokėti sąskaitas buvo vis sunkiau.

„Pinigai – pagrindinė priežastis, kodėl aš persikėliau gyventi ir dirbti į Suomiją“, – sako medikas.

Kitoje Suomijos įlankos pusėje jauni suomių medikai uždirba tarp 2 ir 3 tūkst. eurų ir nesiskundžia gyvenimu, būtent todėl apie 40 proc. medicinos studijas baigusių estų patraukia į Suomiją.

Lietuvos gydytojai ir slaugytojos taip pat nesėdi sudėję rankų, pasak Lietuvos sveikatos apsaugos profesinės sąjungos vadovės Aldonos Baublytės, medicinos personalas iš mūsų šalies išvyksta būriais, dažnai – visam laikui.

„Išvyksta ne tik gydytojai, važiuoja ir daug slaugytojų. Nuo praeitų metų jaučiame didelį suaktyvėjimą. Išvažiuoja daug daugiau žmonių nei užfiksuoja statistika, nes dalis dirbti į užsienį važiuoja be Sveikatos apsaugos ministerijoje gautos pažymos. Tarkime slaugytojai išvažiuoja trumpam laikotarpiui, vienam ar dviem mėnesiams, po to vėl grįžta“, – LŽ pasakojo A. Baublytė.

Anot jos, užsienyje galima pasirinkti įvairius darbų variantus, slaugytojai Norvegijoje laukiami ir vienam ar dviem mėnesiams, o ir darbą žmonės susiranda patys, retai naudojasi įdarbinimo įmonių paslaugomis.

„Žmonės patys ieško, klausinėja kolegų. Neretai būna, kad vienas išvažiavęs medikas pasikviečia ir kolegas. Informacija sklinda iš lūpų į lūpas. Yra senbuvių, kurie užsienyje dirba jau daug metų, kiti išvažiavo visai nesenai. Slaugytojai važinėja pirmyn ir atgal, o štai gydytojai išvyksta su visa šeima ir lieka ilgesniam laikui“, – sakė Lietuvos sveikatos apsaugos profesinės sąjungos vadovė.

Anot jos, lietuviai dažniausiai renkasi vykti į Švediją, Norvegiją ar Vokietiją, nes darbo sąlygos ir atlyginimai ten patraukliausi.

„Suomijos rinka užpildyta estų, o į Didžiąją Britaniją važiuoja jau mažiau. Į Dubajų ar panašius regionus išvyksta pavieniai medikai, tiesa, ten tikrai geros darbo sąlygos. Todėl lietuvių medikai traukia į Skandinavijos šalis“, – teigė A. Baublytė.

Liūdnos tendencijos

Medikų lavinimas – ilgas ir brangus procesas, bet pradedantieji medikai skirtingose ES šalyse gauna labai skirtingus atlyginimus. Medicininės išlaidos ES šalyse taip pat yra nevienodos. Tarkime Rumunijoje vienam žmogui tenka 816 eurų per mėnesį jo medicininėms išlaidoms padengti, o štai Liuksemburge, Vokietijoje ir kitose senosiose ES šalyse – apie 4 tūkst. eurų. Medikų atlyginimai taip pat skiriasi net kelis kartus, todėl nenuostabu, kad gydytojai ir slaugytojai „seka pinigus“.

Apklausa rodo, kad 2004 metais, tuomet, kai Estija tapo ES nare, net pusė visų medikų svarstė emigruoti į užsienį. Anuomet Estijoje buvo kiek daugiau nei 17 tūkst. medikų, iš jų 4300 praktikuojančių gydytojų iš kurių net 1800 panoro kelti kvalifikaciją užsienyje.

2011 metais Estijos šeimos gydytojų asociacija pranešė, kad netolimoje ateityje nutiks taip, jog tik vienas šeimos gydytojas dirbs 100 kilometrų spinduliu. Tiesa, Estija nėra vienintelė valstybė, kuri liūdnai stebi į užsienį išvykstančius savo medikus. Rumunija tarp 2009 ir 2015 metų neteko pusės savo gydytojų. Lenkijoje, vos šiai tapus ES nare, 60 proc. visų medicinos studentų jau svajojo dirbti užsienyje. Slovakijoje 2004 metais, kai ši tapo ES nare, dirbo 15 tūkst. gydytojų, 3800 jų jau išvyko arba netrukus išvyks į užsienį.

Medicinos srities darbuotojai masiškai išvyksta iš naujųjų ES šalių narių, medikai nelieka ir pietinėse, krizės kamuojamuose regionuose, Portugalijos ir Graikijos medicinos priežiūros sistemos taip pat nukraujavo.

Ši masinė jaunų medikų migracija vyksta tuomet, kai vidutinis praktikuojančių medikų amžius ES – didėja. Vienas iš trijų medikų 2014 metais ES buvo vyresnis nei 55 metai. Manoma, kad 2020 metais apie 60 tūkst. medikų išeis į pensiją ir medicinos profesionalų stygius ES taps dar aštresnis. Kai kuriose šalyse, tarkime Rumunijoje, medikų jau dabar itin stinga ir 10 proc. gyventojų verčiasi be medikų pagalbos.

Tiesa, ES vilioja ne tik kaimyninių šalių medikus, medikai iš besivystančių šalių taip pat laukiami, bet jiems yra įvesti apribojai. ES įsipareigoja „nenusausinti“ visos medicinos sistemos vienoje ar kitoje besivystančioje šalyje, deja kaimyninėms ES valstybėms šį taisyklė negalioja.

Darbo keitimas ir persikraustymas į kitą šalį visada yra komplikuotas procesas, o medikams tai buvo dar sudėtingiau. Licenzijos, diplomai ir kiti svarbūs dokumentai, liudijantys išsilavinimą, privalo būti patikrinti ir pripažinti šalyje į kurią kraustosi medikas. Visgi prieš metus EK įdiegė sistemą, kuri leido šį procesą paspartinti.

Buvo įkurtas Europos profesionalų kortelės puslapis, kuriame penkių populiariausių profesijų atstovai: seselės, vaistininkai, fizioterapeutai, nekilnojamojo turto agentai ir kalnų gidai gali lengvai matyti, kokių dokumentų reikia norint įsidarbinti vienoje ar kitoje šalyje, kiek tai užtrunka, kokios reikalaujama kvalifikacijos, patirties, kokias kalbas būtina mokėti. EK svarstė panašiai palengvinti ir gydytojų kelią į emigraciją, bet atidėjo šią iniciatyvą. Manoma, kad atidėta buvo dėl to, jog gydytojų darbas daug atsakingesnis ir reikia ilgesnio patikros proceso, o taip pat dėl to, kad medikų migracija jau tapo politiniu klausimu, kuris kai kuriose valstybėse yra itin skaudus.

Estija atrado rusų medikus

Estas I. Lindströmas tikina, kad Estijos žiniasklaidoje jaučiamas spaudimas medikams neišvykti, bet jis į tai numoja ranka, nes yra ne pirmas ir ne paskutinis medikas, besirenkantis geresnes gyvenimo sąlygas, o ne patriotizmą.

„Kalbama, kad mokesčių mokėtojai finansavo mūsų studijas, o mes išvykstame iš šalies. Bet aš dirbau Estijoje ir mano atlyginimas buvo toks mažas, kad pamaniau, jog turiu teisę išvykti“, – sakė medikas. Tiesa, darbas Suomijoje skyrėsi nuo darbo Estijoje. Suomijoje pacientai pirmiausia konsultuojasi su šeimos gydytoju, o tik vėliau eina pas tam tikrą specialistą, todėl I. Lindströmui kliuvo daugiau atsakomybės. Jis laisvai kalbėjo suomiškai, todėl nepatyrė nepatogumų dėl kalbos barjero, kultūrinis šokas jo taip pat neištiko, bet medikas pripažįsta, kad patyrė nemažai streso, o ir dažnos kelionės namo aplankyti šeimą – vargino.

Tiesa, Estijos situacija pamažu gerėja. Estai ėmė samdyti medikus iš Rusijos, taip pat – pakėlė šiems atlyginimus. Kitos šalys pasekė šiuo pavyzdžiui, dažnai – remiamos ES. O ir patys medikai retsykiais grįžta namo, kai Lindströmo vaikai pradėjo eiti į mokyklą jis nutarė grįžti namo ir dirbti Taline. Dabar jis žino, koks skirtingas gali būti tas pats darbas skirtingose šalyse.

„Buvo sunku prisitaikyti Estijoje, nes darbo krūvis čia didesnis, o atlyginimai – mažesni. Suomijoje gydytojas turi 15 pacientų ir jei ateina dar vienas jis visiems skundžiasi, kad didelė darbo apkrova. Estijoje šeimos gydytojas kasdien apžiūri 30 pacientų ir niekada nesiskundžia“.