Tauragiškė Reda Andriejauskaitė, sertifikuota jogos mokytoja, atskleidžia paprastus meditacijos būdus, kurie gali padėti mėginant išlikti ramiu dinamiškame gyvenime.
Šiomis dienomis labai populiaru siekti sveiko gyvenimo būdo ir dažnai kalbama apie būtinybę palaikyti stabilią savo emocinę būseną. Jūs vesdavote jogos užsiėmimus. Kodėl žmonės renkasi jogos užsiėmimus, kaip vieną iš savęs pažinimo ir sveikatinimo būdų?
Žmonės, nežinantys, kas apskritai yra joga, į pirmuosius užsiėmimus ateina fizinių negalavimų vedami. Dažniausiai būna girdėję ar skaitę apie jogos pratimų (asanų) naudą. Mano praktikoje buvo labai mažai pradedančiųjų, kurie iš karto norėtų dvasiškai tobulėti ir siektų gilesnio savęs pažinimo. Tik įgijusieji šiek tiek praktikos pradeda pajusti daugiau nei vien tik fizinę jogos naudą. Laikui bėgant didėja ir auga sąmoningumas, kitaip pradedama pažinti ir pajausti save ne tik išoriškai, imama įsiklausyti ir į vidų. Kasdieniniame gyvenime siekdami rezultatų, keldami sau didžiulius reikalavimus, bėgdami nenudirbamų darbų maratoną žmonės įpranta būti įtampoje ir nuolatiniame strese, įpranta skubėti, bet, deja, pamiršta, kad reikia leisti sau atsipalaiduoti. Sulėtinti tempą ir galų gale skirti nors truputi laiko sau. Taigi pastaruoju metu į mano vedamus užsiėmimus grupelė žmonių ateidavo tam, kad atitrūktų nuo darbų, rutinos. Kiti sugrįžta pajutę pasitaisiusią tiek fizinę, tiek emocinę savijautą. Kada sveiksta kūnas, sveiksta ir mąstymas, emocijos ir visa kita ko nematome.
Kai kuriems meditacija asocijuojasi su lotoso poza, tam tikra rankos pirštų padėtimi, tariamu kokiu nors garsu. Kuo svarbios šios padėtys meditacijai?
Turiu pasakyti, kad lotoso pozoje nepraktikuojančiam žmogeliui iš pradžių išsėdėti būtų ganėtinai sunku. Greičiau nepatogumas, nei meditacija. Atsakant į klausimą, sėdint lotoso poza išsitiesina stuburas. Pirštai suvedami į tam tikras pirštų padėtis, vadinamąsias mūdras. Skirtinga mūdra turi skirtingą reikšmę. Jų yra daug. Taigi, iš to, ką išmokau iš savo mokytojų ir savo praktikos, žinau, kad sėdint šia poza tiesiu stuburu ir laikant pirštus tam tikroje padėtyje, sukuriamas ratas energijai judėti teisinga kryptimi. Tiesi laikysena atidaro energetinius taškus, todėl energija juda lengviau. Na, o garsai tariami tam, kad sukurti tam tikrą vibraciją ir lengviau būtų įsijungti į meditacinę būseną.
O šių dienų skubančiam žmogui, neturinčiam kur prisėsti ant kilimėlio ant žolės, yra kokių kitokių būdų pamedituoti?
Taip, yra begalybė būdų!!! Labai paprastų ir labai veiksmingų. Deja, vaikomės visokių modernių nesąmonių, kurios dar labiau išveda iš vidinės pusiausvyros. Ir dar... Manau, kad daug žmonių yra tiesiog įpratę jaustis ir būti išsibalansavę, todėl net nejaučia poreikio keisti ką nors savo gyvenime ar ieškoti priemonių, galinčių padėti jaustis geriau.
Galiu paminėti keletą meditacijos būdų. Pavyzdžiui, galima sėdint ar gulint tiesiog stebėti savo kvėpavimą, kaip oras patenka ir išeina per nosį. Tai labai ramina.
Kitas būdas: galima užsimerkti ir galvoti apie sau svarbius žmones, mintimis siųsti jiems apkabinimus, meilės jausmą, šilumą, linkėti jiems laimės ir gėrio. To paties mintimis galima linkėti visiems tą dieną sutiktiems žmonėms. Tai suteikia laimės pojūtį.
Dar vienas būdas medituoti yra bandymas susilieti su visata, bandyti mintimis įsilieti į aplinką arba būti aplinkos stebėtoju. Tai suteikia lengvumo būseną.
Taip pat vienas iš būdų yra užsimerkus įsivaizduoti spalvas. Leisti mintyse pritraukti sau mėgstamą spalvą, joje įsilieti ir pasistengti kuo ilgiau išbūti joje.
Na ir paskutinis būdas – padėka. Galima dėkoti sau už bet kokią smulkmeną, kitiems žmonėms ar tiesiog galima būti dėkingiems susiklosčiusiai situacijai. Svarbiausia nepamiršti padėkoti Dievui už tai, kad esi ir turi tai, ko tau reikia. Tai skatina ir augina nuoširdumą.
Lietuvoje yra tikrų jogų?
Hm…. Geras klausimas! Kaip žinoti, kas yra tikra? (šypsosi) Žinau, kad yra žmonių, rimtai studijuojančių vedų filosofiją ir pritaikę savo kasdienybėje. Tapti jogu yra ilgų metų patirtis, didelis atsidavimas ir susikoncentravimas kasdieninei praktikai. Negaliu atsakyti už tuos, kurie praktikuoja. Esu per maža (jogė), kad galėčiau tinkamai vertinti.
Ar tiesa, kad jogai, pasiekę tam tikrą sąmonės būseną, gali levituoti?
(Juokiasi). Taip, esu girdėjusi įvairių istorijų. Ir žinot?!... Kadangi galvoju, kad žmogus yra beribis, kad mes patys, kaip kūrinys, esame mažytis stebuklas, esu linkusi tikėti nesuvokiamais ir nerealiais dalykais. Bet ar tai tiesa, turiu per mažai pavyzdžių ir informacijos tai patvirtinti.