30-ajame Meksikos kardiologų kongrese, vykusiame lapkričio 2-5 dienomis, pristatyta nauja studija: Meksikos gydytojai visiškai saugiai dar kartą implantavo naudotus (sterilizuotus) elektrokardiostimuliatorius. Tai sukuria galimybę, kad ateityje pacientams, kurie neišgali gauti tokio gydymo, jis taps prieinamas, – praneša escardio.org.
Elektrokardiostimuliatorius (širdies stimuliatorius) – mažas, plonas implantuojamas elektroninis prietaisas, padedantis širdžiai dirbti. Pacientui siūloma implantuoti elektrokardiostimuliatorių, kai kardiologas, įvertinęs širdies ritmo ir laidumo sutrikimų pobūdį bei ligos eigą, nusprendžia, kad kitais būdais padažninti širdies ritmo nebegalima. Jei širdies susitraukimų dažnis suretėja labiau nei leistina, šis aparatas nedideliais impulsais pradeda stimuliuoti širdies raumenį, atkurdamas normalų širdies susitraukimų dažnį ir pagerindamas savijautą.
„Neturime duomenų, kiek širdies stimuliatorių implantuojama Meksikoje per metus, bet mūsų ligoninėje – beveik 150“, – sakė studijos autorius gydytojas kardiologas Carlos Gutierrez (The General Hospital of Mexico).
Pasak vyriausybės pranešimų, daugiau nei pusė Meksiko gyventojų neturi socialinių garantijų ar privataus draudimo, kurie padengtų širdies stimuliatoriaus implantavimo išlaidas, ir 44 procentai gyvena skurde. Taigi daugelis meksikiečių negali gauti tinkamo gydymo. Studijos patvirtino, kad po sterilizavimo pakartotinai naudoti elektrokardiostimuliatorius yra saugu.
Dabar vykdytoje studijoje dalyvavo 33 pacientai, turėję indikacijas širdies stimuliatoriaus implantacijai arba jo baterijos keitimui, tačiau negalėję sau to leisti. Šie pacientai gavo 2011-2017 metais Meksiko ligoninėje (The General Hospital of Mexico) naudotus stimuliatorius. Prietaisai buvo paaukoti mirusiųjų artimųjų. Jie 38 minutes buvo sterilizuojami autoklave (po proceso prietaiso veikimas buvo dar kartą patikrintas) ir turėjo dar bent 6 metų veikimo garantiją.
Vidutinis pacientų amžius buvo 72 metai (nuo 20 iki 106 metų), 52 procentus sudarė moterys. 30 procentų pacientų stimuliatorius implantuotas dėl sinusinio mazgo disfunkcijos, 70 procentų – dėl atrioventrikulinės blokados. 25 pacientų iš 33 buvo implantuoti panaudoti prietaisai, 8 pacientams tai buvo jau pakartotinė operacija. Po implantacijos vienam pacientui susidarė hematoma, kuri rezorbavosi be didesnių komplikacijų. Per 6 mėnesių laikotarpį po operacijos daugiau jokių komplikacijų nestebėta.