Melanoma – ypač klastinga odos vėžio forma

Melanoma – viena agresyviausių odos vėžio formų, susiformuojanti iš pigmentą gaminančių ląstelių – melanocitų. Prof. Skaidra Valiukevičienė, Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė, ir Ieva Lingytė, klinikos gydytoja rezidentė, pasakoja apie melanomą, ligos rizikos veiksnius ir būdus, padėsiančius apsisaugoti nuo klastingos ligos.

Reklama

Kodėl išsivysto melanoma?

I. L. Melanoma gali išsivystyti iš anksčiau atsiradusio pigmentinio apgamo (įgimto ar atipinio) ar kaip naujas darinys sveikoje odoje. 95 proc. atvejų išsivysto odoje, kur kas rečiau pirminė melanoma diagnozuojama akies, ryklės, lytinių organų, tiesios žarnos ar galvos smegenų srityse. Odos melanoma dažniausiai atsiranda labiausiai saulės veikiamose kūno vietose.

Kokie požymiai gali išduoti, kad sergate melanoma?

I. L. Dažnai klaidingai manoma, kad odos vėžys turi būti skausmingas, jautrus, tačiau dažniausiai jis nekelia jokių papildomų nusiskundimų. Dėl to ypatingai svarbi kiekvieno žmogaus individuali odos darinių savistaba. Jeigu pigmentinis darinys staiga pradėjo keistis – pakito jo forma, dydis, kraštai, spalva, tai – ženklas nelaukti ir kreiptis konsultacijai pas šeimos gydytoją ar gydytoją dermatovenerologą. Svarbu prisiminti, kad moterims melanoma dažniau diagnozuojama blauzdų odoje, vyrams – liemens srityje. Rausvos spalvos (be pigmento) didėjantis darinys taip pat turėtų kelti susirūpinimą. Nors nemelanominis odos vėžys mažiau agresyvus, retais atvejais diagnozuojama amelanotinė melanoma (forma be pigmento).

Kokie yra melanomos rizikos veiksniai?

I. L. Ultravioletiniai (UV) spinduliai, stiprūs nudegimai nuo saulės ir soliariumai didina melanomos atsiradimo riziką. Ypač atidiems reikėtų būti, jeigu turite šviesią odą, lengvai nudengančią, strazdanas, šviesios spalvos akis, raudonus plaukus ir kūne turite daugiau nei 50 apgamų.

Didesnė melanomos išsivystymo rizika asmenims, kuriems transplantuoti organai, vartojantiems imunosupresantus (pavyzdžiui, ciklosporiną, sirolimuzą). Iki šiol nustatyti keli šeiminiai genai (CDKN2A, CDK4), kuriems esant padidėja rizika sirgti šeimine melanoma. Pastebėta, kad asmenų, kurių šeimoje diagnozuota melanoma ar displastinių apgamų sindromas, rizika susirgti melanoma ženkliai padidėja.

Kaip galima apsisaugoti nuo melanomos?

I. L. Kuo anksčiau diagnozuojama melanoma, tuo sėkmingesnis paciento gydymas ir geresnės išgyvenamumo prognozės. Neignoruokite nelygių kraštų, nesimetriškų, neįprastos spalvos ar kelių spalvų, didesnių nei 6 mm, greitai besikeičiančių ar išopėjusių odos darinių.

Melanomos prevencijai svarbu nebūti saulėje be apsaugos nuo saulės priemonių, nesideginti soliariumuose. Ypatingai saulės venkite nuo 11:00 iki 16:00 val. Būnant lauke naudoti vandeniui atsparius apsauginius kremus su aukštu apsaugos nuo saulės faktoriumi (SPF 50), apsaugančius tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. Svarbu nepamiršti natūralių apsaugos nuo saulės priemonių: skėčio nuo saulės, apsaugančių rūbų, galvos apdangalų, akinių nuo saulės.

Koks išgyvenamumo rodiklis, sergant melanoma?

I. L. Anksti diagnozavus ir po radikalaus chirurginio gydymo, melanoma sergančiojo prognozė būna gera, todėl labai svarbi šios ligos prevencija. Tęsiant tarptautines tradicijas Lietuvoje nuo 2008 metų organizuojamos akcijos, skirtos paminėti Euromelanomos dieną. Jų metu gydytojai dermatovenerologai savanoriams žmonėms atlieka odos darinių patikrą ir suteikia informaciją, kaip apsisaugoti nuo odos vėžio.

Kaip Kauno klinikų daugiadalykė komanda įsitraukia į melanomos gydymą?

S. V. Lietuvos vėžio registro straipsnio duomenimis, per paskutinius 15 metų Lietuvoje diagnozuoti 6024 nauji melanomos atvejai (vidutiniškai 400 naujų atvejų per metus). Per šį laikotarpį naujų atvejų skaičius 4 kartus padidėjo tarp vyrų ir 2 kartus tarp moterų, standartizuotas pagal amžių mirtingumas padidėjo 1,3 kartus. Didžiausias naujų atvejų skaičius nustatomas tarp vyresnių nei 60 m. asmenų ir retai asmenims iki 39 m.

Kauno klinikose, Patologijos klinikos duomenimis, 2022 m. diagnozuoti 166 nauji melanomos atvejai (didžioji dalis I ir II stadijos). Tai parodo, kad Kauno klinikos – svarbus daugiadalykės melanomos centras Lietuvoje. Teikiant pagalbą tokiems pacientams dalyvauja gydytojas dermatovenerologas – atlieka neaiškaus odos darinio ištyrimą dermatoskopu, įtariamos melanomos gylio matavimą ultragarsu prieš operaciją, paciento stebėseną po gydymo. Po to pacientas siunčiamas plastikos chirurgui melanomos operacijai su sarginio limfmazgio biopsija. Patologai patvirtina melanomos diagnozę patologiniais tyrimais, nustato BRAF ir KIT mutacijas, radiologai – atlieka pozitronų emisijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimus, invazinius ultragarso ar kitus radiologinius tyrimus, onkologas – skiria melanomos taikinių terapiją ar imunoterapiją. Laboratorinės medicinos klinikoje melanoma sergantiems aukštos rizikos pacientams nustatomas melanomos baltymas – S100. Visi pirminiai melanomos atvejai ir progresuojančios ligos stadijos pacientai aptariami per daugiadalykį konsiliumą. Tokių konsiliumų organizuojame 200 per metus.

Birželio 16-ąją dieną Kauno klinikų Ambulatoriniame diagnostikos centre gydytojai dermatovenerologai ir gydytojai rezidentai atliko nemokamą odos darinių patikrą ir švietė visuomenę, kaip apsisaugoti nuo odos vėžio. Per tris valandas trukusią akciją ištirti daugiau nei 300 žmonių, dviem iš jų diagnozuota melanoma, šešiems – nemelanominės odos karcinomos. Jie nukreipti registracijai detalesniam ištyrimui. Tokios akcijos kaip ši leidžia užtikrinti ankstyvą odos vėžio diagnostiką, o tai padeda sėkmingai gydyti klastingą ligą.