Iki šiol buvo manoma, kad veikiant estrogenams aterosklerozės vystymasis sulėtėja. Tačiau vienas didžiausių iki šiol vykdytų randomizuotų placebu kontroliuojamų tyrimų įrodė, kad pakaitinė hormonų terapija (PHT) sušvelnina vazomotorinius simptomus, taip pat karščio pylimą, pagerina kai kuriuos širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos markerius, tačiau jokios įtakos aterosklerozei neturi. Be to, nepatvirtintas PHT efektas padidėjusiam kraujospūdžiui.
Renkant įrodymus buvo vertinami miego arterijos vidinio sluoksnio pokyčiai vartojant mažų dozių PHT: konjuguotus estrogenus peroraliai arba 17β-estradiolį transdermaliniu būdu, kartu su mikronizuotu progesteronu ir placebu. Analizuojamas estrogenų poveikis kitiems ŠKL rizikos markeriams.
Lyginant su placebu, estrogenai veikia medžiagų apykaitą, tačiau tai atlieka selektyviai. Rezistenciją insulinui mažina transderminiu būdu skiriami estrogenai, operoraliniai estrogenai gerina lipidų profilį, keičia tiek didelio, tiek mažo molekulinio svorio cholesterolio, C reaktyvinio proteino kiekį.
Miego arterijų vidinio sluoksnio storis didėja apie 0,007 mm per metus, tačiau mažos molekulinės masės skiriami hormonai jam įtakos neturi.
Nors tyrimas nepateikė svarių įrodymų apie ilgalaikį nepageidaujamą PHT poveikį, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad gydymas hormonais nėra profilaktinė priemonė.
Skiriant gydymą hormonais turi būti įvertintas ne tik jos tikslas, vartojimo būdas, bet ir naudos bei žalos balansas.
Plačiau:
AnnIntern Med. Published online July 28, 2014. Abstract