Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas: „Lūžio taškų dar bus ne vienas“(1)

Jau daugiau nei metai, kai Klaipėdos universiteto ligoninei, sukurtai sujungus tris Vakarų Lietuvos medicinos įstaigas, laimėjęs konkursą, pradėjo vadovauti dr. Audrius Šimaitis. Kaip generalinis direktorius vertina ligoninėje įvykdytus nelengvus pokyčius, kokius tolesnius uždavinius ligoninei teks spręsti kitais metais?..

Reklama

Neseniai paskelbėte apie lūžį, kai ligoninė pradėjo dirbti pelningai. Kaip galėtumėte apibūdinti tuos metus? Kas įkvėpė, neleido nuleisti rankų?

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gyvenime lūžių taškų dar bus ne vienas. Šiuo atveju kalbame apie finansinių rezultatų lūžio tašką.

Džiaugiamės, kad visos mūsų komandos, jos inicijuotų ir įvykdytų reformų dėka, per pakankamai optimalų laiką pavyko stabilizuoti situaciją ir ligoninė pradėjo dirbti pelningai.

Tai reikšmingas įvykis reformų keliu žengiančios ligoninės gyvenime. Kaip žinote, nuo 2023 metų sausio, kai į vieną darinį buvo sujungtos trys ligoninės – Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos – KUL deficitas siekdavo iki 1,5 mln. eurų per mėnesį.

Nuo praėjusių metų spalio, kai pradėjau vadovauti ligoninei, su komanda ėmėmės aktyvių priemonių situacijai stabilizuoti. Tuomet deficitą pavyko sumažinti iki pusės milijono eurų per mėnesį. Nuolat didinome paslaugų apimtis ir su tuo susijusių finansinių įplaukų augimas siekė apie 8,5 proc. Susibalansavo pajamos ir išlaidos, dėl to ligoninė nuo rugsėjo kas mėnesį pasiekia teigiamą balansą.

Šis tarpsnis buvo kupinas gausybės įvykių. Kai po kelerių metų atsigręšime atgal, pamatysime ir įvertinsime, kokios svarbios reikšmės darbai buvo nuveikti per tokį trumpą laiką.

Metuose, apie kuriuos jūs kalbate, daugybė įvykių ir emocijų, kurios yra visokios. Ir džiugios, ir pilnos išgyvenimų, kuriuos patyrėme kartu su kolektyvu.

Pirmiausia mane įkvėpė tai, kad Vakarų Lietuvai reikia tikrai stipraus trečio universiteto lygio medicinos centro, kuris galėtų teikti savalaikę ir prieinamą pagalbą. Ši vizija įkvėpė ir skatino nenuleisti rankų, įgyvendinti pokyčius, kurių Lietuvos medicinoje reikia kaip tyro vandens.

Vizija ir noras šiuos pokyčius įgyvendinti buvo tas degimo variklis, kuris vežė pirmyn ir neleido pasiduoti.

Neabejotinai svarbu ir tai, kad didžioji kolektyvo dalis laukė pokyčių, patys juose dalyvavo ir skatino.

Suprantu, kad žmonės praėjo nelengvą etapą, kuris dar nesibaigė. Tačiau visus pokyčius, jaudulį ir nerimą, kuris šiame etape patiriamas, išgyvename kartu su kolektyvu. Bendrystės ir bendradarbiavimo jausmas yra stiprus impulsas, leidžiantis judėti į priekį.

Nenuleisti ranku skatina ir pacientų atsiliepimai, laiškai, sutikti žmonės, kurie džiaugiasi, jog Klaipėdos medicinos įstaigose pagaliau pajudėjo ledai, nes čia daugybę metų nevyko jokių rimtų pokyčių.

Nuleisti rankų neleido ir suformuota stipri, profesionali, darbšti, atkakli, kūrybiška komanda. Direktorė valdymui ir ekonomikai dr. Jūratė Grubliauskienė, direktorius medicinai prof. dr. Antanas Gulbinas, direktorė slaugai Aida Smagurienė, direktorius infrastruktūrai ir plėtrai Saulius Budinas – tai komanda, su kuria galime nuveikti didžiulius darbus.

Ar ta realybė, su kuria susidūrėte laimėjęs vadovų konkursą, atitiko jūsų lūkesčius?

Aš konkrečių lūkesčių neturėjau. Bet turėjau viziją ir tikėjimą, kad mes tikrai tai padarysime. Aš žinojau, kad šis kelias nėra lengvas, tačiau apie tai net negalvojau.

Tai galima palyginti su kopimu ar važiavimu dviračiu į didžiulį kalną. Pusiaukelėje nepasiduodi mintims apie tai, jog sunku, galbūt reiktų viską mesti. Tuo metu tiesiog susikoncentruoji į tikslą, žinai, kokius veiksmus vieną po kito turi padaryti, ir judi į priekį.

Neslėpsiu, kad tarp daugybės darbinių pokyčių mane užklupo atvirkštinės emigracijos patirtys. Iššūkių nuolatos turėjau ne tik darbe. Į Lietuvą grįžau po 20 metų emigracijos ir reikėjo iš naujo adaptuotis, išgyventi daug emocijų, prisitaikyti prie naujos aplinkos. Kažkuria prasme tai buvo panašus procesas, kurį patyrėme prieš du dešimtmečius emigravę į Angliją. Tada reikėjo prisitaikyti prie gyvenimo Anglijoje, o dabar – prie gyvenimo Lietuvoje

Ko nesitikėjote, kas buvo sunkiausia? Ir... gal buvo veiklos sričių, kurios ėjosi kaip peiliu per sviestą?

Tokių klausimų sau neužduodu. Bet turbūt sunkiausia buvo ištisomis dienomis, savaitėmis mąstyti apie procesus ir siekti rezultato.

Kai įgyvendini pokyčius, vyksta daugybė procesų ir man atrodo, kad vadovui svarbiausia – tuos procesus suvokti. Didelis darbas su savimi, kad išmoktum neįsivelti į emocijas, atsiriboti nuo dalykų, kurie kai kam gali atrodyti negatyvūs, kartu išlikti empatiškam. Žmonės, kurie eina per sudėtingą pokyčių etapą, išgyvena tam tikras pokyčių fazes. Vadovui svarbu jas žinoti, suvokti ir atpažinti. Per tas fazes žmonės eina savo tempu. Jis skiriasi. Todėl ne visur vienu metu pokyčius pavyksta pasiekti. Galbūt tai yra akimirkos, kurias galima įvardinti sunkiausiomis.

Kai ligoninė tokia didelė kaip mūsų, kurioje dirba apie 3000 darbuotojų, yra temų, kurios einasi sunkiau, bet yra ir tokių, kurios slysta kaip peiliu per sviestą. Viena tokių sričių – kardiologija. Per mano vadovavimo metus prie komandos jau prisijungė 8 nauji kardiologai. Tai puikus dinamiškas kolektyvas, teikiantis labai profesionalią pagalbą. Jis pirmasis įgyvendino struktūrinius pokyčius, pritaikęs idėjas, kurias skatinome – darbą be skyriaus vedėjų, vadybininko administratoriaus atsiradimą. Remdamiesi bendraisiais principais kardiologai pasiūlė tikrai unikalų Kardiologijos klinikos modelį.

Kas jus palaikė ir palaiko, kas stiprina? Ar jaučiate tvirtą kolektyvo paramą?

Komanda. Jos formavimas buvo dinamiškas procesas, kuriame dalyvavo ir dalis buvusiųjų ligoninės vadovų. Palaipsniui iš jų vairą perėmė nauji vadovai. Vyko perėmimo procesas, nuoseklus įsigilinimas į situaciją.

Jaučiu tvirtą šiandieninės administracinės komandos palaikymą, stiprina pacientų ir visuomenės atsiliepimai, stiprina darbuotojai, kurie ateina ir sako, jog tiki ligonine, tiki tuo, ką kuriame. Ypač stiprina naujai į kolektyvą įsiliejančių žmonių palaikymas. Jie grįžta pas mus iš užsienio klinikų, nes juos prikvietė pokyčiai. Jie tiki ligonine, jos vizija ir ateitimi.

Atėjęs vadovauti iš karto išsakėte savo viziją – išgyvendinti bet kokią korupciją, dovanėles ir kyšius. Kaip sekasi šioje srityje, ar vis dar sulaukiate skundų?

Pagal naujausius duomenis, korupcijos suvokimo indeksas šalyje per pastaruosius 20 metų yra pasiekęs didžiulį pokytį. Tai liečia ir medicinos sritį. Čia korupcijos vis mažiau. Mes neturime objektyvių mūsų ligoninės skaičių, tačiau galiu pakartoti, ką sakiau pradėdamas dirbti – mūsų siekis yra išgyvendinti korupciją. Anglijoje apie tai niekas net nekalba, nes tokio reiškinio apskritai nėra.

Padarytas pagrindinis darbas – pakeista struktūra, skyrių lokacija. Kokius tolesnius svarbiausius uždavinius keliate sau ir kolektyvui?

Pats artimiausias uždavinys yra įtvirtinti mūsų pasiektus rezultatus, kad finansinis stabilumas tęstųsi.

Kitais metais svarbiausi uždaviniai – efektyvumo didinimas, kad mes kuo geriau panaudotume turimus resursus, valdymo procesų optimizavimas, paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas, eilių mažinimas, slaugos specialistų įgalinimas.

Be šiuolaikinės infrastruktūros plėtros neįmanoma pasiekti geriausių rezultatų. Tai dar viena kryptys, kurią laikau vienu svarbiausių prioritetų.