Mesk rūkyti – išvenk plaučių vėžio

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, plaučių vėžys yra labiausiai paplitusi ir agresyviausia onkologinė liga pasaulyje, lemianti didžiausią mirštamumą. Lietuvoje nuo šios ligos kasmet miršta apie 500 žmonių, apie 400 iš jų – vyrai. Nors lietuvių moterų sergamumas šia liga yra mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau vyrų rodikliai gerokai viršija vidurkį.

Reklama

Tyrimais įrodyta, kad pagrindinis plaučių vėžį sukeliantis veiksnys yra tabako rūkymas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, Lietuvoje rūko beveik trečdalis gyventojų (31 proc.) – 48 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. Tuo galima paaiškinti vyrų mirštamumo nuo plaučių vėžio Lietuvoje statistiką.

Plaučių vėžys dažniausiai nustatomas pavėluotai, nes pirmosios stadijos dažniausiai būna besimptomės. Nesant simptomų žmonės nesikreipia į gydytojus, nėra atliekami tyrimai, todėl besimptomiai ligos atvejai sudaro tik 6 proc. išaiškintų atvejų. Dažniausiai jie nustatomi tiriant dėl gretutinių ligų. Klinikiniai simptomai paprastai atsiranda navikui padidėjus arba išplitus į kitą vietą. Navikui augant pacientus pradeda varginti bendrieji negalavimai, tokie kaip nuovargis, silpnumas, pablogėjęs apetitas, svorio kritimas, kūno temperatūros padidėjimas ir karščiavimas. Vėlesnėse vėžio stadijose ligos simptomai ryškėja, atsiranda specifiniai simptomai: kosulys, dusulys, skrepliavimas, atsikosėjimas krauju, krūtinės ląstos skausmas.

Pacientų išgyvenamumas priklauso nuo simptomų pasireiškimo: kai liga besimptomė, 5 metus išgyvena 18 proc. ligonių, esant pirminio vėžio klinikinių simptomų – 12 proc., esant sisteminių ar metastazių sukeliamų simptomų – atitinkamai 6 proc. ir 0 proc. Dažniausiai plaučių vėžys metastazuoja į kepenis, kaulus, antinksčius, smegenis, kaklo limfmazgius.

Plaučių vėžys ir rūkymas

Rūkymas yra pagrindinė išvengiama plaučių vėžio priežastis. Jis nulemia 8 iš 10 plaučių vėžio atvejų (86 proc.), įskaitant nedidelę dalį atvejų dėl pasyvaus rūkymo tarp nerūkančių žmonių.

Tabako dūmuose yra apie 4800 įvairių medžiagų, tarp jų anglies monoksidas, kietosios dalelės, dervos ir kancerogenai (benzinas, polinis-210, benzpireno nitrozaminai). Būtent pastarieji žaloja ląstelių DNR, įskaitant pagrindinius genus, kurie saugo organizmą nuo vėžio.

Viena surūkyta cigaretė greičiausiai nesukels DNR pažeidimų ir vėžio. Dažniausiai jis išsivysto po keliolikos ar keliasdešimties metų rūkymo. Tačiau tyrimai rodo, kad kaskart surūkius 15 cigarečių ląstelėse atsiranda DNR pakitimai, kurie gali išprovokuoti naviko augimą.

Žmonės, per dieną surūkantys iki 14 cigarečių, turi 7 kartus didesnę riziką mirti nuo plaučių vėžio, palyginti su nerūkančiais žmonėmis.

Pradėjus rūkyti jauname amžiuje rizika susirgti yra didesnė, nei pradėjus rūkyti vyresniame amžiuje.

Pasyvus rūkymas (tabako dūmų įkvėpimas šalia rūkant kitiems žmonėms) taip pat didina plaučių vėžio riziką, tačiau ji yra ženkliai mažesnė nei aktyvių rūkalių.

Rūkymas taip pat didina mažiausiai 13 kitų vėžio tipų išsivystymą, tokių kaip gerklų, stemplės, burnos ir ryklės, šlapimo pūslės, kasos, inkstų, kepenų, skrandžio, žarnyno, gimdos kaklelio, kiaušidžių, nosies ir prienosinių ančių ir kai kurių leukemijų tipų.

Metimas rūkyti ženkliai sumažina plaučių vėžio riziką. Kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo mažesnis yra liekamasis efektas. Tyrimai rodo, kad metus rūkyti po 10 metų plaučių vėžio išsivystymo rizika sumažėja perpus, o metus rūkyti iki 30 metų amžiaus, numatoma gyvenimo trukmė išlieka tokia pat kaip ir nerūkančiųjų.

Kaip mesti rūkyti?

Metimas rūkyti – pagrindinė veiksminga plaučių vėžio profilaktikos priemonė. Šiuo metu yra sukurta nemažai priemonių, padedančių mesti rūkyti, kurios yra daugiau ar mažiau veiksmingos, priklausomai nuo rūkymo laiko, priežasties, žmogaus charakterio ir laukiamo rezultato.

Pasaulio sveikatos organizacija siūlo pradėti nuo 4 žingsnių programos:

1. Nustatyti metimo rūkyti datą. Svarbu pasirinkti kuo ankstesnę datą ir nusistatyti kuo trumpesnį periodą, kuris paskatins greičiau pasiekti tikslą.

2. Pranešti draugams, šeimai ir bendradarbiams. Svarbu, kad žmonės, su kuriais dažniausiai bendraujate, žinotų apie jūsų planus ir jus palaikytų. Galite paprašyti, kad sunkiomis akimirkomis primintų apie užsibrėžtą tikslą ir padrąsintų atsisakyti cigaretės. Dar geriau, kai turite draugą, kuris taip pat nori mesti rūkyti. Su juo galėtumėte dalytis įspūdžiais, palaikyti vienas kitą ar varžytis dėl greitesnio rezultato.

3. Numatyti iššūkius artėjant išbandymo metui. Mesti rūkyti nėra paprasta. Svarbu žinoti, kad pirmos dienos ir savaitės bus sunkiausios dėl abstinencijos simptomų, todėl reikia iš anksto juos žinoti ir pasiruošti jiems.

4. Pašalinti tabako gaminius iš aplinkos. Kuo mažiau tabako gaminių matysite savo aplinkoje ir laikysitės toliau nuo rūkančių žmonių, tuo lengviau bus pasiekti tikslą.

Staigiai nutraukus cigarečių rūkymą atsiranda jose esančio nikotino abstinencijos simptomai, tokie kaip galvos skausmas, kosulys, nenumaldomas potraukis rūkyti, padidėjęs apetitas ir svorio augimas, nuotaikos pokyčiai (liūdesys, irzlumas, nusivylimas ar pyktis), nerimas, sumažėjęs širdies ritmas, dėmesio sutrikimas, į gripą panašūs simptomai ir nemiga. Šie simptomai yra kiekvienam skirtingi, bendra tai, kad jie laikini (trunka apie 2–4 savaites). Yra 2 būdai su jais kovoti: kognityvinė-elgesio terapija ir farmakologinė-medicininė terapija.

Kognityvinė-elgesio terapija apima veiksmus, kurie palengvina abstinencijos simptomus. Tai ilgas ir gilus miegas, pakankamas fizinis krūvis, užimtumas, sveikatai palanki ir subalansuota mityba, pakankamas suvartojamo vandens kiekis, poilsis, relaksacija ir teigiamos mintys, maloni veikla, joga, meditacija, masažas ir kita.

Farmakologinė-medicininė terapija (vadinamoji nikotino pakaitinė terapija) apima vaistinius preparatus, kurie papildo organizmą nedideliais nikotino kiekiais, mažindami abstinencijos simptomus. Dažniausiai iš tokių produktų vartojama nikotino guma ir nikotino pleistras, kurie yra lengvai prieinami kiekvienam. Sunkesniais atvejais reikalinga šeimos gydytojo konsultacija, kurios metu gali būti išrašomi stipresni vaistai arba nukreipiama pas specialistą. Kartais taikoma psichologinė grupinė terapija, aiškinimo ir mokymo konsultacijos, hipnozė ir pan.

Ilgalaikiams rezultatams pasiekti ir atkryčio prevencijai siūloma metantiesiems rūkyti išstudijuoti savigalbos literatūrą, kreiptis į specialistus patarimų, dalyvauti privačiose ar grupinėse elgesio modeliavimo konsultacijose.

Rūkymas yra pagrindinė išvengiama plaučių vėžio, kasmet nusinešančio apie 500 Lietuvos gyventojų gyvybių, priežastis. Metimas rūkyti – pagrindinė veiksminga šio vėžio tipo profilaktikos priemonė. Yra sukurta daug būdų, kaip atsikratyti šio žalingo įpročio, todėl visada galima pasiekti norimą rezultatą. Nors šis procesas nėra labai greitas ir paprastas, tačiau būtinas siekiant išvengti mirtinos ligos. Mesti rūkyti niekada nevėlu!

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija