Metų patarimai: planuokime, laikykimės sau duotų pažadų, gerkime iš gražiausio puoduko, dėkokime Kūrėjui...

Sutikdami naujus – 2015-uosius metus, perverskime praėjusiųjų dienų lapus ir prisiminkime, ko mums linkėjo, ką patarė, kuo su mumis dalijosi portalo straipsnių herojai. Kartu su jais VLMEDICINA.LT jums linki gerų ateinančių metų, sveikatos, ramios giedros širdies, artimųjų nuoširdžios paramos, kūrybingumo, svajonių ir jų pildymosi.

Reklama

Psichoterapeutė Ksenija Bespalova: Įvairiose kultūrose atsiradusios šventės yra sukurtos ne veltui. Tai svarbūs vadinamieji informaciniai (astronominiai) taškai, kurių metu žmogui padeda visa aplinka. Intuityviai suvokiame, kad prieš Naujuosius reikėtų pažiūrėti į praėjusius metus, pasiplanuoti būsimuosius, tačiau visuomet tam skiriame per mažai laiko. O veltui. Ta apžvalga ir planavimas yra labai svarbūs mūsų psichinei sveikatai. Reikia apibendrinti praeitus metus, įvardijant buvusius gerus ir blogus dalykus, padaryti išvadas ir sugebėti sąmoningai įeiti į naujus metus.

Puikus laikas susiplanuoti metus

Gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė: Neišvengiamai šventiniu laikotarpiu maisto būna daugiau, tvarkos valgymo režime, fizinio krūvio mažiau. Ką daryti, kad sugrąžintume kūno formas ir fizinę būklę į buvusį lygį? Patarimas būtų toks – pradėkite laikytis naujametinių pažadų, tai puiki proga pradėti daryti tai, apie ką žmogus dažnai pasvajoja.

Pošventinė organizmo detoksikacija. Ar tikrai jos reikia?

Ieva Karevičienė: Būstas bei mūsų aplinka – mūsų vidinių struktūrų atspindys. Kokie esame – tokį būstą ir turime. Panašus pritraukia panašų. Jei žmogui nuolat kas nors kartojasi – tai jau jo vidinių procesų atspindys. Nekaltinkite būsto. Būstas gali būti jums priešiškas, tačiau tai ir jūsų kaltė. Kaip suprasti, kad aplinka priešiška? Jei atsikeliate ryte ir jums reikia mažiausiai dviejų puodelių kavos, kad pabustumėte, vadinasi, aplinka su jumis nebendrauja.

Fengšui. Vėjas ir vanduo jūsų būste ir gyvenime

Žolininkas Marius Lasinskas: Kiekvienas žmogus ir jo individualus atvejis yra skirtingas, kaip ir to paties medžio skirtingi lapai. Tačiau žolelių arbata visada įgis didesnę galią, jeigu gersite iš savo gražiausio, mėgstamiausio puodelio, naudosite šaltinio ar kitą švarų vandenį (nes arbata susideda ne tik iš žolelių, bet ir iš vandens), prieš gerdami sukalbėsite maldą, padėkosite Kūrėjui už žoleles, palinkėsite visiems laimės ir sveikatos.

Marius Lasinskas: „Atsidėkodamos už rūpestį, žolelės atiduoda visa, ką turi geriausia“

Natūropatas Vladas Martirosas: Žmonės dažnai mano, kad jie valgo sveikai. Tačiau tas „sveikai“ yra abejotinas, nes dažniausiai tai būna visuomenės primestos „tiesos“. Mąstydami apie sveikumą atsisakykite tos informacijos gausos, paprasčiausiai intuityviai, švariu protu pajauskite, ko jums iš tiesų reikia. Tą intuiciją mes turime gavę iš gamtos. Sveikas žmogus turi sveiką intuiciją. Kaip gyvūnas jis žino, ką jam reikia valgyti, ko nereikia. Jis intuityviai jaučia, kokios vaistažolės jam padeda, kai jam blogai.

Vladas Martirosas: draugystė su natūraliomis terapijomis ir sveika gyvensena

Jogos ir sudžok meistras Arūnas Jonuškis: Sveikiausias tas, kuris valgo viską. Sakoma, kad yra blogai su virškinimu. Virškinimą tvarko nervai, nervus tvarko galva, galvą tvarko širdis, dvasia. Tai svarbiausia. Išmokime savyje esančius nuodus ištirpdyti, paversti šviesa, kad mūsų pačių nenuodytų. Svarbiausiai yra ne maistas, o santykiai su savimi ir aplinka, dvasinis pradas, širdis.

Jaunystę saugo malda, gera širdis, gamta ir išmintis

Rašytoja Vidmantė Jasukaitytė: Abejoju, ar blogas, piktas ir nervingas žmogus gali pasveikti. Jo organizme ir sąmonėje prasideda toks chaosas, kurį nugalėti gali tik ypač švari harmonija. O ji yra esmė. Kažkur skaičiau, kad vėžys yra chaosas, persikėlęs į ląstelių lygį.Žmogus privalo turėti valios, vertybių, su kuriomis save identifikuoja: džiaugsmo, meilės, gėrio, motinystės ar tėvystės prasmės, žmogiškosios paskirties ir pan. Ir jis turi susijungti su tuo, kas yra stipresnis už mirtį – su Dievu, kuriame telpa viskas: meilė ir viltis. Tikėjimas yra amžinai budinti greitoji pagalba.

Vidmantė Jasukaitytė: „Mirties nėra, yra tik gyvenimas“

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. Rimantas Stukas: Kraštutinumai yra blogai. Badauti jokiu būdu negalima, reikia sumažinti porcijų dydį. Jeigu jau norisi to efekto, sumažinkite per pusę suvalgomo maisto, porcijų, kiekį. Ir daugiau judėkite – pavasarį atsiranda daugiau galimybių judėti lauke. Taip pat labai svarbu, kad būtų motyvacija. Jeigu žmogus turi didesnę motyvaciją, jis galėtų atsisakyti gyvūninių riebalų, kiaulienos, rinktis liesus pieno produktus, skaityti etiketes ir visada galvoti apie sveikatą ir grožį.

Pavasarinė lieknėjimo psichozė

Psichoterapeutė Linga Švanienė: Asmenybės augimo kelias ilgas, o kartu ir trumpas. Įsivaizduokime gyvenimą kaip kelionę traukiniu. Retkarčiais traukinys stabteli, vieni pakeleiviai išlipa, įlipa nauji. Kartu važiuoja tėtis ir mama. Iš pradžių sėdime jiems ant kelių, vėliau laikomės už rankos, paskui imamės tyrinėti vagoną ir kitus keleivius. Ateina laikas išlipti tėčiui. Šiek tiek ilgėliau pavažiuoja mama. Artėja ir jos stotelė. O aš dar kiek tolėliau pavažiuosiu ir taip pat išlipsiu. Ir jaučiame, kad viduje atlyžta, tampa paprasta priimti senstančių tėvų daromas klaidas, lengviau galime atleisti ir branginti buvimą kartu. Linkiu skaitytojams išlaikyti šį jausmą susitikimuose su tėčiu ir mama.

Apie neidealias motinas ir mus netobulus

Klaipėdos universiteto Orientalistikos centro vadovė humanitarinių mokslų daktarė Aleta Chomičenkienė: Aš labai dažnai tyliai stebiuosi, kaip mūsų aplinkoje viskas daroma iš kito galo. Savo gyvenime esu turėjusi ir vegetarinės, ir nevegetarinės mitybos periodus. Vegetarizmas, kaip ir sveikuoliškas gyvenimas ar žaliavalgystė, dažnai praktikuojama visiškai neatsižvelgiant į savo darbą, gyvenimo tarpsnį ir tiesiog kūno poreikius. Mūsų kūnas dažnai kaip nuvarytas kuinas mažiausiai sulaukia deramo dėmesio. Aš manau, kad vegetarizmas Indijoje atsirado Ašokos valdymo laikais, įsigalėjus ahimsos – atjautos gyvoms būtybėms principui. Tai ypatinga jautrumo būsena. Tokioje skaidrioje būsenoje kūnas nori tik labai lengvo maisto, juo labiau karštas klimatas Indijoje reikalauja labai lengvai virškinamo, šaldančio maisto. Taigi vegetarizmas gimsta ant ypatingo būvio, jis reikalauja dideles meilės valgio gamybai, laiko ir atitinkamos veiklos.

Ko galėtume pasimokyti iš Rytų medicinos

Šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė: Šokis lavina smegenis geriau negu kalbų mokymasis ar rebusų sprendimas, nes reikia įsiminti daug judesių, juos jungti tarpusavyje. Tai puiki Alzheimerio ligos profilaktika. Be to, šokant išsiskiria džiaugsmo hormonas, tad jeigu visi žmonės šoktų, nebereiktų antidepresantų.

Šokiai gali pakeisti vaistus, vaistai šokių – ne

Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė: Vaikai mokosi iš tėvų, bet ne iš jų kalbų, o veiksmų. Jeigu tėvai mokys vaiką valgyti daržoves, bet patys jų beveik nevalgo, vargu ar vaikas klausys tokių mokymų. Vaikai – mūsų veidrodis. Jei žmogus tvarkingai maitinasi, atskiro maisto vaikams ruošti dažniausiai nereikia. Jei vaikas mažesnis, juk galima grūdų košę, kurią valgote patys, tiesiog sutrinti su smulkintuvu ir pateikti vaikui. Esminis skirtumas, kad vaikas dieną turėtų gauti daugiau baltymų, o vakare angliavandenių.

Mitybos specialistė apie idealius pusryčius, pietus ir vakarienę

Menininkė, laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė: Būna, kad žmonės pasakoja, kaip jie pasveiko, atsisakę tam tikro maisto – gal tai ir tiesa. Vėlgi – su savo sveikata turi elgtis labai atsakingai ir protingai. Jeigu žmonės labai gilinasi ir žino, kad, tarkime, pieno produktai skatina vėžinių ląstelių atsiradimą, tai, sirgdamas ar turėdamas genetinį polinkį šiai ligai, turėtum galvoti, ar verta juos rinktis. Mūsų organizmas – toks protingas, kad jeigu nedarysi kraštutinių nesąmonių, nevalgysi begaliniais kiekiais, nemaišysi skirtingų maisto produktų, maistas neturėtų mūsų susargdinti.

Nomeda Marčėnaitė: „Mane kamuoja gyvenimo džiaugsmas“