Metų sandūroje be adresato gimęs įsakymas trikdo psichiatrus ir laukia ministro paaiškinimo(2)
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis paskutinę praėjusių metų dieną pasirašė arba labai rimtą ir reikalingą, arba absurdiškai ydingą įsakymą, kuriuo apibrėžė psichiatrų darbo sąlygas. Gydytojų nuomonės išsiskyrė į dvi puses – vieni giria ryžtingą ministerijos darbą, kiti tai vadina tragikomedija. O reakcija į 2012 metų gruodžio 31 d. Sveikatos apsaugos ministerijos dokumentą priklauso nuo individualios konkretaus asmens įstatymo interpretacijos, nes vieningai sutariama tik dėl vieno – raštas akivaizdžiai neaiškus.
Įstatymą rengė nesusipratėliai?
Pasipiktinę Vytenio Povilo Andriukaičio siekiais suvaržyti privačią mediciną privatūs psichiatrai įžvelgia grėsmių savo darbui ir šiame įsakyme, kuriame kalbama apie būtiną specialistų – psichologo, socialinio darbuotojo, slaugytojo – komandą. Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas Alvydas Navickas viešai pareiškė, esą šios kadencijos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) veikla žlugdanti Lietuvos psichiatriją, ir tvirtina, kad įstatymo autoriams akivaizdžiai trūksta kompetencijos: „Tik visiškai nesuprantantis psichoterapeuto darbo žmogus gali reikalauti, kad atliekant individualią psichoterapiją būtų reikalinga „stebėtojų“ komanda, daug kabinetų, alkotesteriai, ūgio matuokliai, svarstyklės“. Mat naujasis įsakymas reikalauja teikiant psichiatrijos paslaugas turėti ir tas darbo priemones. Pasak šalies psichiatrų atstovo, tokia situacija primena tragikomediją.
Nesitarė su psichiatrais
Tačiau, regis, A. Navickas „Vakarų Lietuvos medicinai“ išsakė tik subjektyvią nuomonę, o ne visos asociacijos poziciją. Mat jos valdybos narys Emilis Subata yra visai kitos nuomonės ir įsakyme grėsmių privačiai psichiatrų veiklai sako visai neįžvelgiąs. Gydytojas kritikos nepagaili tik dokumento rengėjams: „Blogai yra tik tai, kad rengiant šį įsakymą nebuvo nurodyta, kam jis skirtas.“
E. Subatai atrodo neįtikima, kad įsakymas galėtų būti taikytinas privačiai psichiatrijai. „Juk privatūs psichiatrai „honorarus“ pasiima iš pacientų, - grindžia savo požiūrį. – Mano supratimu, įsakymas neliečia gydytojų, kurie privačiai konsultuoja pacientus – kiek girdėjau ir iš viceministrės Noros Ribokienės. Jis aktualus tik toms įstaigoms, kurios finansuojamos iš ligonių kasų“.
Beje, E. Subata pabrėžė, kad minimas įstatymas, pasirašytas vos pradėjusio savo pareigas eiti naujojo ministro, parengtas dar praėjusios kadencijos komandos. Tačiau gydytojas apgailestavo, kad jį rengiant su Psichiatrų asociacija nebuvo tartasi.
O Vilniaus psichikos sveikatos centras, kuriam jis ir vadovaująs, turėjo ir svarstykles, ir matavimo metrus, kraujospūdžio aparatus dar iki išeinant įsakymui. „Juk ir nutukimą tenka nustatyti. Kai kuriems pacientams depresiją sukelia būtent ši problema. Psichiatras turi ir pulsą pamatuoti, ir kraujo spaudimą“, - apie savo darbo praktiką kalbėjo E. Subata.
Priešpriešą sukėlė požiūris į privačią mediciną
Jei Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narys taip ramiai reaguoja į šią naujovę, kodėl kiti kolegos ir pats asociacijos prezidentas rodo tokią audringą reakciją? „Man atrodo, kad galbūt kai kurie psichiatrai „papuolė į tą priešpriešą“, kurią sukėlė ministro siekiai suvaržyti privačią mediciną. Todėl ir šiame įsakyme įžvelgia grėsmių savo privačiai veiklai, - svarstė gydytojas. – O A. Navickas, manau, nekalbėjo asociacijos vardu, nes diskusijų dėl to nebuvo. Manau, kad jis išsakė tik savo asmeninę nuomonę, jam, kaip asociacijos vadovui, ko gero, pradėjo skambinti psichiatrai ir skųstis“.
Ar Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narys pritaria A. Navicko skundams dėl per mažo psichiatrinių paslaugų finansavimo? „Pinigų yra kiek yra – juk neprispausdinsime. Visada norisi daugiau, bet jei pridės psichiatrams, vadinasi, iš kažko kito atims. Juk Lietuvos dabar tokia ekonominė padėtis. Kita vertus, yra labai didelis pliusas, kad yra finansuojami ir psichologai, ir socialiniai darbuotojai. Dabar kaip tik ruošiamasi dar ir padidinti psichologų skaičių psichikos sveikatos centruose“, - kalbėjo portalo pašnekovas.
Jei situacija tokia puiki, jei psichikos sveikatos centrai dirba su specialistų komandomis, tad kam apskritai buvo reikalinga išleisti tokį įsakymą? „Jei vienas psichiatras susigalvoja ir išeina iš tokio centro, išsivesdamas, tarkim, 4 tūkstančius savo pacientų iš 20 tūkstančių, kuriems skiriamas vienas psichiatras, likęs gydytojas gali sumažinti savo darbo krūvį arba įstaiga gali net atsisakyti psichologo, socialinio darbuotojo. Su tokia situacija dabar kaip tik ir susiduria Klaipėdos psichikos sveikatos centras“, - tvirtino E. Subata.
Neaiškus adresatas
Tiesa, „Vakarų Lietuvos medicinos“ šnekintas Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas Aleksandras Slatvickis neužsiminė apie vilniečio kolegos iškeltą problemą, bet V. Andriukaičio sveikatos politiką psichiatrijoje karštai palaikė. „Reikalinga komanda. Kokios dėl to kyla problemos? Aš kartkartėmis kviečiamas dalyvauti ministerijos darbo grupėse (nors rengiant šį įsakymą ir nebuvau) ir darau rimtą prielaidą, kad šis įsakymas taikomas psichikos sveikatos centrams, kurie gauna finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), nepriklausomai nuo jo priklausomybės formos. O privatūs kabinetai juk negauna šito finansavimo, tad jų keliamos problemos iš piršto laužtos. Kaip sakoma vienoje garsioje V. Šekspyro tragedijoje: „Daug triukšmo dėl nieko“. Vienintelis šio dokumento trūkumas – neaiškiai apibrėžtas adresatas“.
Triukšmui išvengti, pašnekovo nuomone, būtų pakakę dviejų frazių – nurodyti, kad įsakymas skirtas psichikos sveikatos centrams, finansuojamiems iš PSDF. „Todėl šis įsakymas man jokios nuostabos nekelia. O tų, kurie turi licencijas verstis privačia veikla, jis apskritai neliečia. Tai tiesiog SAM darbuotojų aplaidumas, kad nenurodė adresato. Manau, kad artimiausiu metu bus išleista pataisa“, - įsitikinęs klaipėdietis.
A. Slatvickis nesutinka ir su skundais dėl per menkai apmokamų psichiatrinės priežiūros paslaugų. „11,44 balo apmokama ne už vieną pacientą, bet už gyventoją. Kadangi balas sudaro 0,89 Lt, tad per metus už vieną prirašytą gyventoją įstaigai sumokama 10,18 Lt. Dar pridedam 1,2 balo už gerą darbą, tad susidaro apie 11,25 Lt. Jei psichikos sveikatos centras aptarnauja 20 tūkstančių gyventojų, jam skiriama 224 tūkst. Lt. O juk serga ne visi. Pavyzdžiui, mūsų centras turi apie 5,5 tūkstančio pacientų, tad jei gautume tik 60 tūkst. Lt, mes nė mėnesio neištvertume – vieno mėnesio atlyginimo fondas yra perpus didesnis“.
Aštriausia problema – priklausomybių psichiatrija
Gal vis dėlto klaipėdietis mato, kur ministras galėtų padirbėti? „Aišku, kiekvienas nori antklodę temptis į savo pusę, bet psichiatrijoje labiausiai nuskriausta yra priklausomybių psichiatrija, biudžetinis finansavimas labai menkas. Jei ministras imtųsi priemonių dėl priklausomybių psichiatrijos finansavimo, jis dar gyvas būtų vertas paminklo“, - sakė psichiatras.
Dar vieną paminklą V. P. Andriukaitis sau „užsidirbtų“, pasak A. Slatvickio, jeigu sugebėtų išspręsti jaunų psichiatrijos specialistų trūkumo problemą. „Pavyzdžiui, Klaipėdos priklausomybės ligų centro psichiatrų amžiaus vidurkis – 71 m., - pribloškia statistika pašnekovas. – Klaipėdos psichikos sveikatos centro – 56 m. Argi tai normalu?“
“Slaugytojai reiktų dar sugalvoti darbo“
Nors psichikos sveikatos centrų vadovai tvirtai įsitikinę minimo įsakymo naudingumu, Žirmūnų psichikos sveikatos centro vadovė Rima Samužytė nėra taip tvirtai įsitikinusi, kad jis skirtas būtent minėtoms įstaigoms, nors viliasi – „juk ministras daro kaip geriau“.
Vadovaujanti privačiai įstaigai R. Samužytė pabrėžia, kad ligonių kasos apmoka tik pirminio lygio psichiatrijos paslaugas, o dėl antrinių centras nėra sudaręs sutarties. Todėl moteriai niekaip nesuvokiama, kad būtų reikalaujama samdytis specialistų komandą ir privatiems psichiatrų kabinetams. „Juk psichikos sutrikimai yra gydomi visą gyvenimą, vaistai labai brangūs, tad koks tikslas mokėti už tai, jeigu šias paslaugas galima gauti nemokamai pirminiame lygyje? – kalbėjo portalo pašnekovė. – Pirminiame lygyje yra ir socialinis darbuotojas, ir slaugytoja, o ką ji veiktų privačiame kabinete – neįsivaizduoju. Net negaliu įsivaizduoti situacijos, kad privačiai atėjusiam pacientui siūlyčiau ir socialinio darbuotojo paslaugas. Jis nusikvatotų“.
R. Samužytė pabrėžia, kad antrinio lygio psichiatrijos paslaugos atsirado palaipsniui ir natūraliai, daliai pacientų norint konfidencialumo. Ir jomis naudojasi tik tie, kurie gali už jas mokėti. „Todėl nesuprantu, kad reiktų sukurti dirbtinį etatą slaugytojai, kurią reiktų ne tik išlaikyti, bet dar ir darbo jai sugalvoti“, - negalėjo atsistebėti moteris.
Tačiau psichiatrė antrino kolegoms, kad įsakymas neaiškus, nes nenurodyta, kam jis skirtas. Mat dokumentas skelbia, kad jo nuostatos taikytinos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, turinčioms licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas psichiatrijos paslaugas. Todėl Žirmūnų psichikos sveikatos centro psichiatrai laukia iš ministerijos paaiškinimų.
Įstatymas ydingas
„Sveikatos paslaugų reglamentavimo tikslas turėtų būti pagerinti pacientų sveikatos būklę kartu užtikrinant, kad aukštos kvalifikacijos specialistai galėtų laisvai ir kūrybiškai veikti pacientų labui. Norint pasiekti tokio ambicingo tikslo, būtina tartis su konkrečias paslaugas teikiančių specialistų ir įstaigų atstovais, - įsitikinusi viešosios įstaigos "Psichikos sveikatos iniciatyva" direktorė Nijolė Goštautaitė- Midttun. - Įsakymas "Dėl psichiatrijos ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo" ydingas pirmiausiai todėl, kad nebuvo iš anksto sužinota specialistų, kurie šias paslaugas teikia ir teiks, nuomonė. Nors gydytojus psichiatrus vienijanti Lietuvos psichiatrų asociacija turi bendradarbiavimo sutartį su Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau nebuvo informuota ir nedalyvavo svarstant šį įsakymą“.
Pašnekovės teigimu, kadangi daugiausiai žinių ir įgūdžių, kaip diagnozuoti ir gydyti psichikos sutrikimus, turi gydytojas psichiatras, logiška, kad būtent šie specialistai, atsižvelgdami į konkretaus paciento poreikius, turėtų laisvai nuspręsti, ar teikiant pagalbą reikalingas platesnės komandos arba konsultuojančių specialistų dalyvavimas, ar ne.
„Priverstinio komandos dalyvavimo visoje klinikinėje veikloje primetimas "iš aukščiau" riboja psichiatro galimybes lanksčiai suteikti pagalbą pacientui, susidaro puikios sąlygos perteklinėms diagnostinėms intervencijoms ir pagalbai, kuri valstybei gali būti nuostolinga ir neatnešti papildomos naudos pacientui, - sako N. Goštautaitė-Midttun. - Naudingiau būtų pagaliau reglamentuoti medicinos psichologų ir sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių socialinių darbuotojų pareigybes, parengiant atitinkamas medicinos normas, nustatyti sąlygas ne medicininių profesijų specialistams teikti papildomas paslaugas sveikatos priežiūros sistemoje (pvz., meno, sporto, pedagoginį išsimokslinimą įgijusiems specialistams), atnaujinti ir modernizuoti 1999 m. įsakymą Nr. 256 "Dėl pirminio, antrinio ir tretinio lygių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų bei psichiatrijos dienos stacionaro ir psichoterapijos paslaugų bazinių kainų tvirtinimo". Psichikos sutrikimų turintys asmenys yra itin pažeidžiama piliečių grupė, todėl jiems paslaugas teikiančių paslaugų pokyčiai turi būti itin apgalvoti ir sistemingi, pokyčiuose turi aktyviai dalyvauti specialistai, visuomenė ir patys pacientai“.
Ministras paaiškins
Naujojo ministro atstovas spaudai Julius Naščenkovas pažadėjo, kad ministras dar šiandien „Vakarų Lietuvos medicinai“ pateiks nedviprasmišką metų sandūroje pasirašyto įstatymo paaiškinimą – be jokių interpretacijų.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
