Metų žmogaus titulas – už išsaugotą ligoninę

Kretingos ligoninės vyriausiajai gydytojai 54-erių Ilonai Volskienei už gebėjimą sutelkti kolektyvą sunkiausiu reformų metu ir įtikinti šalies valdžią, kad Kretingai yra reikalinga sava ligoninė, „Pajūrio naujienų“ skaitytojai atsidėkojo, išrinkdami ją 2016-ųjų Metų žmogumi.

Vadina reformų daktare

Besibaigiantys metai I. Volskienei buvo reikšmingi dviem svariomis datomis: sukako 30 metų, kai po studijų Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ji atvyko į Kretingą ir pradėjo dirbti LOR gydytoja, ir 10 metų, kai vadovauja savo pirmajai darbovietei – Kretingos rajono ligoninei. Beje, šiemet ji buvo paskirta Kretingos ligoninės vyriausiąja gydytoja dar 5-erių ateinančių metų kadencijai.

„Metų žmogaus titulą laikau viso kolektyvo nuopelnu, – teko įdėti daug pastangų ir ypatingai susitelkti, kad išliktume, o save vadinu reformų daktare, – pataikiau ant pačios šalies ligoninių restruktūrizacijos bangos“, – tvirtino ji.

I. Volskienės žodžiais, dešimtmetį Lietuvoje jau trunka reforma, įvardinta šalies medicinos įstaigų optimizavimu, kai vienos ligoninės uždaromos, kitos jungiamos ir stambinamos: „Tapo per brangu ir netikslinga šalyje išlaikyti visas medicinos įstaigas. Dabar vyksta jau ketvirtas restruktūrizacijos etapas, ir per visą tą laiką viršum mūsų ligoninės kabojo Damoklo kardas. Kitoms rajonų ligoninėms nebuvo tokios grėsmės, o mes esame arti Klaipėdos, kur yra net 3 didelės ligoninės“.

Buvo visiškai uždarytos Gargždų, Šilalės, Pakruojo ligoninės, kitur nebeliko Akušerijos–gimdymo ir Chirurgijos skyrių. Klaipėdos apskrityje išsilaikė tik dvi – Kretingos ir Šilutės – ligoninės su šiais skyriais.

„Šilutė yra tolokai nuo Klaipėdos, be to, tai – padidintos civilinės saugos regionas, o mes visų valdžių esame „smeigiami ant iešmo“, tačiau išliekame visos sudėties. Nes ligoninė be Akušerijos, Chirurgijos ir Reanimacijos skyrių tampa slaugos ligonine“, – pastebėjo pašnekovė.

Įveikia iškylančius pavojus

Reformos pradžioje Kretingos ligoninė begavo gerokai mažiau lėšų – nebuvo iš ko investuoti į įrangos tobulinimą, patalpų remontą, teko mažinti darbuotojų algas.

„Pats sunkiausias buvo prieš 4–5 metus prasidėjęs trečiasis optimizavimo etapas. Tada ligoninės griežtai buvo suskirstytos į respublikines, regionines ir rajonines, o pastarosios dar skirstomos į tas, kuriose teikiamos akušerijos ir chirurgijos paslaugos ir kuriose neteikiamos. Iškilo pavojus ir dėl mūsų Akušerijos–gimdymo skyriaus išlikimo, – neslėpsiu, po skaudaus įvykio, kai mirė kūdikis, staiga gimdymų skaičius krito nuo 400 iki 270 per metus. Visgi susiėmėm, ir pasiekėme numatytą 300 gimdyvių skaičių“, – vyriausioji gydytoja pasidžiaugė, kad šiemet jau sulaukė 347 gimdymų.

Kretingoje šiemet buvo atlikta ir būtinų 400 didžiųjų operacijų. Aktyvaus gydymo lovų sumažinta iki 95 tam, kad visos būtų užimtos.

„Buvo aišku, kad be modernios įrangos ir specialistų neišsiversime, todėl Savivaldybės pastangomis buvo įgyvendintas galingas 1,5 mln. eurų vertės medicininės įrangos ir technologijų atnaujinimo projektas“, – apie pastarųjų metų pokyčius kalbėjo ligoninės vadovė.

Tačiau šiemet ir vėl buvo iškilęs pavojus dėl kitų skyrių – buvo užsimota uždaryti Vaikų ligų ir Nervų ligų skyrius. „Centralizuojant medicinos paslaugas, įvedama klasterių sistema, ir visus apskrities vaikus norėta vežti į Respublikinę vaikų ligoninę Klaipėdoje. Buvo sudaryta restruktūrizavimo komisija, kurioje dalyvavome abu su meru Juozu Mažeika, ir jis tvirtai apgynė būtinybę savo ligoninėje išlaikyti Vaikų skyrių“, – patikino I. Volskienė.

Kryptingai siekia tikslo

Paklausta, kaip pakelia tokią sunkią reformų naštą ir atsakomybę, juokėsi: „Gal tik išoriškai atrodau trapi, bet esu labai kruopšti ir visą gyvenimą kryptingai siekiu tikslo. Kiek save atsimenu, visąlaik norėjau tapti daktare: tris vasaras, kai kiti atostogavo, mokiausi fizikos. Mokyklą baigiau aukso medaliu ir įstojau. O laikydama egzaminą net žinojau, kokioje vadovėlio vietoje yra mano užduotis, – medikė įsitikinusi, jog šios savybės jai praverčia ir šiandieną. – Esu krapštukė ir galiu ligi paryčių prasėdėti prie popierių, nes darbe nespėju visko perskaityti, įsigilinti“.

Tai, kad ankstesnio ligoninės vyriausiojo gydytojo Viliaus Matulionio paskatinta ryžosi imtis administracinio darbo, prisipažino, buvo netikėta ir jai pačiai: „Norėjau būti daktare, o tenka būti ir ekonomiste, ūkvede, vykdyti viešuosius pirkimus, išmanyti ir teisę. Iškilus užduočiai, ją reikia ryžtingai spręsti, prisiimti atsakomybę ne tik už tai, kas yra, bet ir tai, kas bus ar gali būti. Tuomet ir gelbsti mano įgimtas logiškas mąstymas“, – sakė pašnekovė.

Mėgsta lieti akvareles

I. Volskienės giminėje medikų nebuvę, o jos aplinka – labiau į menus linkę žmonės. Ilonos tėvai – Justina ir Stanislovas – kilę nuo Plungės. Tėvas ilgus metus buvo matematikos mokytojas ir Nidos vidurinės mokyklos direktorius, o mama – namų šeimininkė, geroji šeimos siela.

Ilona augo tarp dviejų gerokai vyresnių brolių ir juokėsi, jog visą gyvenimą buvusi jų lepūnėlė: Stasys amžiumi ją lenkė 11, o Vytautas 9-eriais metais.

„Vienintelis Stasys iš pradžių mokėsi medicinos, bet metė ir tapo ugniagesiu, nors jį labiau traukė menas. Vytautas tapo architektu, o mano krikštasūnis Marius Valančius dirba Nidos miesto dailininku, – pasakojo I. Volskienė ir prisipažino. – Ir pati labai mėgstu piešti, vaikystėje visi sąsiuviniai buvo apipaišyti. Ir kai vaikai augo, laisvą valandėlę mėgau lieti akvareles“.

Sūnums – 25-erių teisininkui Vilmantui ir 23-jų ekonomistui Edmundui – užaugus, medikė neslėpė, jog didžiausia atrama virtuvėje, sode, parduotuvėje bei asmeniniame gyvenime jai buvo ir yra mylimas vyras Vilmantas.

Dabar mėgstamam pomėgiui nelieka laiko, nors, sakė, jog Vilmantas – Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos muzikos mokytojas – nuolat skatina grįžti prie molberto – neseniai nupirkęs dažų ir piešimo reikmenis.

Nors praeinantys 2016-ieji Ilonai Volskienei bus įsimintini tuo, kad ji trečiąją kadenciją ryžosi vadovauti Kretingos ligoninei, taip pat – susitikimas su kurso draugais po 30 metų, tačiau ji pabrėžė, jog didžiausia laimė yra dėkoti Dievui už tai, kad turi artimus žmones – tėvus, vyrą, vaikus, brolius ir puikias jų šeimas.

---