Miego apnėjos diagnostika ir gydymas(1)

Jei sergate miego apnėja, pirmiausia turite apie tai pasakyti savo šeimos gydytojui. Šeimos gydytojas norės gauti kuo daugiau informacijos apie ligos eigą, greičiausiai reikės pokalbio su Jūsų lovos partneriu ar kitais šeimos nariais apie Jūsų miegą. Galbūt Jums patars kreiptis į miego ligų specialistą gilesniam ištyrimui. Dažniausiai diagnozei patvirtinti atliekamas polisomnografinis  miego tyrimas, kai 1 ar 2 naktis reikia išmiegoti specialiai įrengtoje laboratorijoje. Šio tyrimo rezultatai parodo, ar asmuo serga miego apnėja, leidžia nustatyti jos tipą ir paskirti tinkamiausią gydymą.

Prieš polisomnografinį tyrimą pacientas paprašomas atvykti į miego laboratoriją 1 val. prieš jam įprastą gulimosi miegoti laiką. Laboratorijos darbuotojas tam tikrose kūno vietose priklijuoja elektrodus, kad ištisą naktį būtų galima registruoti bioelektrinį smegenų aktyvumą, akių judesius bei rankų ir kojų raumenų susitraukimus.

Įvairiuose miego medicinos centruose gali būti naudojami skirtingi metodai miego apnėjos pasireiškimui įvertinti: lengvos kaukės, uždengiančios nosį ir burną, temperatūros pokyčiams jautrūs kamuoliukai gali būti tvirtinami įvairiose kūno vietose, kad galima būtų nustatyti oro, patenkančio į plaučius ir iš ten išeinančio, santykį. Šie testai padeda užregistruoti kvėpavimo sutrikimų miego metu buvimą ir jų pasireiškimo dažnį. Kartais pacientams ant krūtinės ir pilvo yra dedamos juostos su davikliais, kurie padeda užfiksuoti pastangas, reikalingas kvėpuoti, o aparatas ant piršto registruoja kraujo įsotinimo deguonimi pokyčius kiekvieno apnėjos epizodo metu.

Dieniniam mieguistumui, kuris, sergant miego apnėja, yra labai išreikštas, įvertinti atliekamas dauginis miego latencijos testas. Šis testas padeda atskirti miego apnėją nuo kitų mieguistumo priežasčių, tokių kaip narkolepsija, kuri yra neurologinis sutrikimas.

Viršutinių kvėpavimo takų praeinamumo laipsniui įvertinti atliekamas rentgenologinis tyrimas arba tiesioginė kvėpavimų takų apžiūra optiniais prietaisais.

Gydymo būdai

Miego apnėjos gydymui gali būti taikomos bendros arba specifinės priemonės.

Bendros priemonės

• Vienas iš miego apnėjos gydymo būdų – svorio metimas. Net ir nedidelis svorio netekimas gali palengvinti kvėpavimą miego metu ir pagerinti miego kokybę.

• Alkoholinių gėrimų vengimas likus mažiau nei 2 val. iki miego. Alkoholis apsunkina kvėpavimą ir lemia dažnesnius ir sunkesnius miego apnėjos priepuolius. Alkoholis gali apsunkinti kvėpavimą net tiems žmonėms, kurie paprastai beveik neknarkia.

• Migdomieji vaistai pablogina sergančiųjų miego apnėja būklę. Migdomuosius patariama vartoti tik tiems, kuriuos vargina dažni prabudimai. Bet kuriuo atveju pasitarkite su gydytoju.

Reklama
• Visus vaistus patariama vartoti atsargiai. Įvairūs vaistai: nuo galvos skausmo, nerimo ir pan. gali turėti įtakos miegui ir kvėpavimui.

• Vengimas miegoti ant nugaros gali apsaugoti nuo miego apnėjos pasireiškimo. Gali padėti pagalvė, padėta už nugaros, arba kamuoliukas, pritvirtintas prie nugaros.

• Vaistai nuo nosies užsikimšimo gali padėti išvengti miego apnėjos priepuolių.

Specifinis gydymas

Nuolatinio teigiamo slėgio oro kaukė (CPAP) yra labai efektyvi priemonė gydant miego apnėją.  Kaukė ant nosies dedama nakčiai, ji užtikrina, kad organizmas visą naktį gautų pakankamai deguonies. CPAP naudojama gydant obstrukcinę miego apnėją, bet gali būti naudojama ir esant centrinei miego apnėjai. Apie 60 – 70 proc. asmenų, kurie bandė naudoti kaukę, pareiškė norą naudoti ją nuolatos.

Burnos įtaisai yra dar viena išeitis sergantiems miego apnėja. Šie įtaisai padeda palaikyti žandikaulius, liežuvį ir minkštąjį gomurį tokioje padėtyje, kad jie netrikdytų kvėpavimo.

Operacinis gydymo būdas: chirurgai gali pašalinti adenoidus, padidėjusias tonziles, polipus ar kitokius auglius, pakoreguoti pakrypusią nosies pertvarą ar blogai susiformavusius žandikaulius ar minkštąjį gomurį.

Chirurgai dažniausiai naudoja techniką, kuri vadinama uvulopalatopharyngoplastija (UPPP). Šios operacijos metu pašalinamas audinių, kurie miego metu užkrenta ant kvėpavimo takų, perteklius. Tyrimai rodo, kad UPPP sumažino miego apnėjos pasireiškimą apie pusei visų operuotų asmenų. Šiuo metu prieš operacijas stengiamasi įvertinti, ar operacinis gydymo būdas žmogui tikrai padės. Kai kurie operuoti asmenys yra pastebėję negatyvias operacijos pasekmes: “kalba per nosį” ir skysčių regurgitacija į nosį rijimo metu.

Asmenims, kurie serga ūmia obstrukcinės miego apnėjos forma, kartais atliekama tracheotomija. Šios procedūros metu atveriama trachėja ir įstatomas kvėpavimo vamzdelis. Dienos metu ligonis kvėpuoja per viršutinius kvėpavimo takus, o naktį  vamzdelis yra atviras, kad oras per jį miego metu galėtų patekti tiesiai į plaučius.

Papildomas deguonies tiekimas per CPAP gali būti reikalingas tada, kai asmuo serga ne tik miego apnėja, bet ir plaučių ar širdies ligomis.

Vaistai miego apnėjos gydymui vartojami retai. Yra medikamentų, kurie padeda esant lėtinei obstrukcinės miego apnėjos formai ir kai kuriais atvejais – esant centrinei miego apnėjai.

Prof. habil. dr. Giedrius Varoneckas,

Klaipėdos universitetinės ligoninės Miego centro vedėjas