Miego metu smegenys apsivalo nuo toksinų

Nuo toksinų, susikaupusių per dieną, smegenys apsivalo miegant. JAV mokslininkai mano, kad „atliekų šalininimo sistema“ smegenyse yra viena svarbiausių miego priežasčių. Jai sutrikus, toksiniai proteinai gali tapti smegenų ligų priežastimi. 

Reklama

Šalinami susikaupę neurotoksinai

Mokslininkus kankino klausimas, kodėl gyvūnai miega net tada, kai tikimybė tapti grobuonių aukomis yra didžiulė.

Tyrinėjant miego fiziologiją ir reikšmę buvo pastebėta, kad, be fiziologinio ir psichologinio miego poreikio, yra svarbūs fiziniai bei cheminiai procesai, vykstantys miego metu.

Buvo nustatyta, kad smegenys turi nuosavą „kanalizacijos“ sistemą, su kurios pagalba apsivalo nuo teršalų, susikaupusių per dieną.

Miego metu pelių glijos - tarpląstelinio tarpo aktyvumas smegenyse padidėja dešimtis kartų. Glija, supanti nervines ląsteles, miego metu susitraukia, o intersticinės erdvės plotas žymiai padidėja. Tarp smegenų ląstelių – neuronų susidaro plyšiai, per kuriuos pumpuojamas smegenų skystis, švariai nuplaunantis smegenis. Manoma, kad tokiu būdu iš smegenų pašalinami susikaupę neurotoksinai.

Teigiama, kad apsivalymas miego metu yra nesuderinamas su informacijos apdorojimu todėl, kad šiam procesui išnaudojamas didelis energijos kiekis, kuris yra ribotas. Panašu, kad vyksta organizmo pasirinkimas tarp dviejų funkcinių būsenų: būdravimo ir miego toksinus šalinant. Tai panašu į namų pobūvį, - juokauja mokslininkai, - kai užimami svečiai arba vyksta namų valymas jiems išėjus, bet realiai visai tai nedaroma tuo pačiu metu.

Miegas vaidina svarbų vaidmenį įsiminimui ir atminčiai, tačiau manoma, kad „namų ruoša“ smegenyse yra pagrindinė miego priežastis. Ji gali būti svarbi ir daugelio smegenų ligų: Alzheimerio, Parkinsono ir kitų demencijų, kurios charakterizuojamos patologinio baltymo kaupimu, etiopatogenezėje. Netrukus bus pradėti klinikiniai tyrimai, kurių metu magnetiniu rezonansu bus tikrinama, ar analogiški procesai vyksta žmonių smegenyse.

Manoma, kad nustatyta tarpląstelinio tarpo reikšmė apsivalant nuo neurotoksinų yra tik dalis dėlionės. Ypač svarbus faktas, kad miegas gali turėti reikšmės smegenų ląstelių funkcijų atnaujinimui ir apsauginiam efektui.

Kuo ilgiau sapnuojame, tuo geresnė „detoksikacija“

„Terminas  apsivalo  yra nemokslinis, bet taiklus. Teršalai, apie kuriuos kalbama, greičiausiai yra neuropeptidai arba jų metabolizmo liekanos. Didžiausia tikimybė, kad nereikiamų peptidų pašalinimo procese dalyvauja augimo hormonas ir neurosteroidas pregnenolonas. Augimo hormonas skatina normalių neuropeptidų sintezę, jis visada išsiskiria sapnuojant (REM stadijoje) ir tokiu būdu pašalina kitus smulkius (mažo svorio) peptidus. Žinant, kad trumpos aminorūgščių molekulės gali turėti toksinių savybių, galima daryti išvadą, kad kuo ilgiau ir dažniau mes sapnuojame, tuo labiau vyksta „detoksikacija“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino gydytojas neuropatologas, psichofiziologas doc. dr. Albinas Stankus.

Be to, - informavo jis, - pregnenolonas, kuris yra glijos ląstelėse, kaip steroidas, taip pat skatina baltymų sintezę, daro poveikį per genomą peptidų atsinaujinimui ir tokiu būdu veikia teigiamai ne tik smegenų veiklą, bet ir viso organizmo sveikatą.

„Žinoma, kad JAV pregnenolonas plačiai vartojamas prieš organizmo senėjimą. Nereikia užmiršti, kad jis gaminamas tik iš to blogo cholesterolio, kurį medikai stengiasi sumažinti organizme. Klausimas – ar visada tai reikia daryti. Be to, iš pregnenolono gaminami visi mums labai reikalingi hormonai-steroidai“, - pakomentavo dr. A. Stankus.

Ar iki šiol daug buvo žinoma apie miegą? „Apie miegą labai daug žinoma ir nežinoma. Didžiausia paslaptis yra greitų akių judesių stadija (REM), kurios metu visi mes sapnuojame. Ji kartojasi 4-5 kartus per naktį, tuo metu smegenų aktyvumas labai didelis, bet mūsų sąmonė atjungta. Be REM stadijos žmogus gyventi negali. Ką daro tuo metu mūsų smegenys? Manau, kad mokslas atsakys į šį klausimą“.

Šaltinis

By James Gallagher Health and science reporter, BBC News, October 2