Milijonai patarimų, kaip maitintis sergant išsėtine skleroze(2)

Mūsų šalyje kasmet keli šimtai jaunų žmonių išgirsta diagnozę – išsėtinė sklerozė. Jie įstoja į gretas dar 3000 sergančiųjų šia lėtine liga. Kaip maitintis, yra pirmasis klausimas, kurį sergantysis užduoda savo gydytojui neurologui. Iki šiol neurologai susilaikydavo nuo bet kokių konkrečių rekomendacijų. Galbūt daugiau aiškumo bus po gydytojos dietologės doc. Editos Gavelienės paskaitos, skaitytos Tarptautinės išsėtinės sklerozės dienos proga surengtoje konferencijoje. Gydytoja apžvelgė pasaulinę situaciją ir pateikė savus pasiūlymus, akcentuodama ne apribojimus, o gyvenimo kokybę.

Reklama

3 esminiai klausimai

Anglų kalba įvedus internete žodžius „išsėtinė sklerozė ir dieta“ doc. Edita Gavelienė suskaičiavo apie 27 milijonus nuorodų.

„Šaunu, kad šitiek informacijos; vadinasi, tikrai galima daug ką sužinoti. Kita vertus, tai raudona pavojaus lemputė, rodanti, kad nieko konkretaus nėra. Vadinasi, yra labai daug „plaukiojimų“ ir labai mažai tiesų, kurias galėtume imti ir drąsiai įgyvendinti savo kasdienybėje. Tačiau kai kurios aiškesnės kryptys visgi šioje temoje yra“, - sakė gydytoja dietologė.

Išsėtine skleroze sergančiųjų mityba visuomet siejama su riebalų rūgštimis, vadinama antialergine dieta, vitaminais, mikroelementais, fermentais ir t.t. Lietuvos dietologų sąjungos pirmininkė doc. E. Gavelienė tvirtina, jog mityba – tai ne vien tik kalorijos, baltymai ar angliavandeniai, pirmiausia, tai teigiamos emocijos, bendravimas, komfortas, gyvenimo kokybė. Tad dietologė išskiria 3 klausimus, kuriuos verta išsikelti norint pritaikyti mitybą geresnei gyvenimo kokybei:

Ar mitybos įpročių pakeitimas gali būti veiksmingas sergant išsėtine skleroze?

Ar žinomas tokių mitybos pokyčių pašalinis poveikis? Kaip tas pašalinis poveikis gali būti nustatomas?

Ar yra žinoma, kaip nauji mitybos pokyčiai sąlygos taikomą gydymą?

„Tenka nusivilti, nes nėra visiems bendro atsakymo į šiuos klausimus. Kiekvienas sergantysis turi savo unikalią ligos eigą, medžiagų apykaitą ir kitus veiksnius, darančius jį individualų. Sergant išsėtine skleroze dažniau stebime dvi būkles, viena jų – kūno masės mažėjimas. Tai gali būti dėl rijimo sutrikimo ar dėl tam tikrų medikamentų vartojimo, nejudrumo. Kūno masės mažėjimas gali būti susijęs ir su tam tikrų maistinių medžiagų stoka. Gali būti ir kita situacija – kūno masės didėjimas. Todėl nebus to paties recepto visiems pacientams. Kiekvienam turėtų būti individualiai parinktas maitinimosi režimas“, - kalbėjo gydytoja dietologė.

Svarbu, kur gyveni ir ką valgai

Pasak doc. E. Gavelienės, pastebima sąsaja tarp geografinio ligos paplitimo ir mitybos. „Dažniau sergama tuose kraštuose, kurie labiau nutolę nuo pusiaujo, dažniau serga pasiturinčių kraštų žmonės. Manoma, kad šių kraštų žmonėms yra būdingas pasyvus gyvenimo būdas, per didelio kalorijų kiekio dieta, daugiau valgoma gyvūninės kilmės maisto, todėl jis turtingesnis sočiųjų riebalų. Mažai saulėtų dienų“, - sakė gydytoja.

Mokslinėje literatūroje aprašyta tendencija – jeigu žmogus, gyvenantis šaltesniame regione ir sergantis išsėtine skleroze, iki 15-ųjų savo gyvenimo metų išsikrausto į mažiau išsivysčiusį kraštą, kuriame rečiau sergama išsėtine skleroze, ten išsivystyti ligai tikimybė yra daug mažesnė. Dar vienas faktas – jeigu kūno masės indeksas (KMI) viršija normą iki 20-ųjų gyvenimo metų, rizika susirgti išsėtine skleroze padidėja net du kartus.

E. Gavelienė su išsėtine skleroze susipažino skaitydama straipsnius ir bendraudama su kolegomis gastroenterologais apie kitą autoimuninę ligą – uždegimines žarnų ligas. Ji pamatė, kad yra sąsaja tarp išsėtinės sklerozės ir uždegiminių žarnų ligų. „Netgi kai kurie gydymo metodai yra panašūs. Vadinamieji patogenetiniai veiksniai taip pat yra lyg ir panašūs. Uždegiminėms žarnų ligoms taip pat būdinga maža vitamino D koncentracija. Dažnesnis sirgimas išsėtine skleroze šioje pacientų grupėje taip pat stebimas. Tad gilinimasis į tam tikras medžiagas turi prasmę. Išskirčiau omega-3, vitaminą D bei kai kuriuos antioksidantus, kaip galimai turinčius naudos, bei alkoholį, rūkytus mėsos gaminius, kavą, saldumynus, arbatžolių arbatos nesaikingą vartojimą, siejamus su didesne ligos išsivystymo bei paūmėjimo rizika“, - kalbėjo medikė.

Omega-3 ir omega-6

Specialistė pabrėžė, jog omega-3 riebalų rūgščių kiekis maiste yra svarbus sergant išsėtine skleroze. Ne mažiau svarbus yra sočiųjų riebalų kiekis, gaunamas iš gyvūninės kilmės maisto produktų. Jų didesnis vartojimas turi sąsajų su sergamumu.

„Omega-3 šaltinis yra jūros produktai. Norint užtikrinti sveikatą turi būti tam tikras santykis tarp omega-3 ir omega-6, nėra gerai valgyti daug aliejaus ir mažai žuvies. Atvirkštinis variantas yra geresnis, kai yra daugiau omega-3 ir mažiau omega-6. Tačiau koks paradoksas. Mokslininkai pastebėjo, kad kai žmogus pradeda daugiau valgyti žuvies, auginamos fermose, kur jos šeriamos papildais su gausiu omega-6 kiekiu, savo sudėtimi žuvys tampa labiau panašios į augalus, tad tokios žuvies gausesnis vartojimas ne visai išsprendžia tą bėdą, kurią norėtume spręsti“, - kalbėjo doc. E. Gavelienė.

Organizme vyksta sudėtingos cheminės reakcijos, vos tik mes įtraukiame į savo racioną vieną ar kitą maistinę medžiagą. Mažyčiai pakitimai yra labai reikšmingi viso organizmo veiklai. Tad ar įtraukti omega-3 bei omega-6 ir kokius kiekius į sergančiųjų išsėtine skleroze racioną? „Vienareikšmio atsakymo nėra. Medicininių tyrimų bazė, kuri surenka visas padarytas studijas į vieną vietą, konkretumo neduoda, tačiau rašo, kad „galima vartoti ir turbūt gerai“. Šios rūgštys yra labai gerai ištirtos kardiologinių pacientų grupėje, ten dozės jau aiškios. Ten kalbama apie 1-2 gramus, kartais net apie 10 g per dieną. Tenka pripažinti, kad su maistu gauti 1 g šių rūgščių nepavyksta. Čia jau reikia galvoti apie maisto papildus“, - atsakė gydytoja dietologė.

Kita svarbi maistinė medžiaga yra vitaminas D. Dabar vitaminas D medicinoje yra „ant bangos“. Jo trūkumas siejamas su daugeliu ligų. Gauti jo vien su maistu sudėtinga. Šio vitamino gausu menkių kepenų aliejuje, kiaušinių tryniuose, grybuose voveraitėse. Doc. E. Gavelienė patarė nusistatyti vitamino D koncentraciją, tuomet bus aiškiau, kaip koreguoti mitybą.

Begliutenė dieta

„Į klausimą, ar yra geriausia dieta sergant išsėtine skleroze, nusivylusi pati ir nuvildama jus, turiu pasakyti, kad nėra. Yra tik tam tikros kryptys. Iš tų 27 milijonų dietų, kurios yra siūlomos internete, noriu pakalbėti apie tas, kurios turi kokią nors pritaikymo galimybę ir pagrindimą. Pastaruoju metu labai populiarėjanti begliutenė dieta. Kai kuriose grūdinėse kultūrose yra baltymas gliutenas, jis didina žarnų pralaidumą, dėl to kai kurios maistinės medžiagos yra blogiau įsisavinamos, patenka į kraujotaką ir vyksta nepageidaujami dalykai organizme. Įrodymais pagrįstos medicinos tyrimai kol kas prieštaringi dėl šios dietos naudos sergant išsėtine skleroze. Tyrimų nepakanka, tačiau daug mažesnės apimties straipsnių yra ir galima bandyti taikyti šią dietą. Tačiau ką nors išbraukiant iš savo raciono visuomet reikia žinoti, ką į tą vietą įrašyti“, - pabrėžė gydytoja dietologė.

Išbraukiami kviečiai, kviečių sėlenos, spelta, miežiai, rugiai. Kas galėtų atstoti išbrauktuosius? Grikiai, soros, linų sėmenys, avižos, burnočiai, ryžiai, bolivinės balandos.

17 maisto papildų dieta

Kita dieta, kurios doc. E. Gavelienė niekam nerekomenduotų, pavadinta „Best diet“. Jos veiksmingumo prielaida – sumažinti pralaidumą žarnose; neteisingi baltymai, esą patekę į žarnas, didina jų pralaidumą. Akcentuojama, kad reikia vengti pieno produktų, kruopų, ankštinių, kiaušinių ir mielių; vengti alergizuojančių produktų. Rekomenduojama atlikti odos alergijos testus, nusistatyti tuos alergizuojančius produktus. Jeigu tokių ir nenustatoma, vis tiek tų išvardintų produktų reikia vengti. Vengti raudonosios mėsos ir margarino, rinktis žuvį, kalakuto ir vištos krūtinėlę kaip baltymų šaltinį. Kaip angliavandenių šaltinį rinktis vaisius bei daržoves. Kaip riebalų šaltinį rinktis šalto spaudimo alyvų aliejų ir nerafinuotą saulėgrąžų aliejų.

„Apie šią dietą studijų nėra jokių. Nerekomenduoju šios dietos, nes gali būti maistinių medžiagų stoka. Ketvirtas šios dietos punktas – reikia vartoti 17 maisto papildų. Visuomet skeptiškai žiūriu, kai rekomenduoja vartoti saujas maisto papildų. Net keliuose puslapiuose radau tą patį sakinį, kad šitą papildų rinkinį reikia vartoti pagal finansines galimybes. Man atrodo, kad visos rekomendacijos turi būti kuriamos pagal sveikatos būklę arba pagal vienos ar kitos maistinės medžiagos stoką, o ne pagal finansines galimybes. Todėl drąsiai šią dietą išbraukiu iš rekomenduotinų sąrašo“, - sakė docentė.

Ką siūlo italai?

Doc. E. Gavelienė pasakojo, jog prieš kelias dienas skaitė italų mokslininkų straipsnį, kuriame visos mitybos sergant išsėtine skleroze rekomendacijos siejamos su uždegiminio proceso slopinimu. Išsėtinė sklerozė lyginama su uždegiminiu procesu ir siūloma visus veiksmus nukreipti to proceso slopinimui.

Italai sako, jog maistas mūsų organizme tiesiogiai veikia ląsteles ir žarnose gyvenančias bakterijas. Veikiant tiesiogiai žarnų ląsteles galima skatinti katabolizmą, t.y. organizmo atsinaujinimo procesus, o galima atvirkščiai, slopinti, kad vyktų anaboliniai procesai, ir skatinti žlugimą priklausomai nuo to, koks maistas bus valgomas. Bakterijas, gyvenančias žarnyne, taip pat galima veikti dviem kryptim: palaikyti jų gyvybingumą ir taip garantuoti žmogaus sveikatą, jo gyvenimo kokybę, ir galima maistu nužudyti gerąsias bakterijas, taip skatinti uždegiminius procesus, prisidedant prie sisteminio uždegimo visame organizme.

Tad italai siūlo, kad maiste būtų daug polifenolių, omega-3 rūgščių, daug skaidulų, saikingas kalorijų kiekis, atitinkantis žmogaus fizinę veiklą, daug daržovių, vaisių, įvairus racionas. Tuomet yra skatinami gerieji procesai žmogaus organizme. Tačiau jeigu racione yra daug gyvūninės kilmės riebalų, jeigu valgoma daug gyvūninės kilmės maisto (tris kartus per dieną valgoma mėsa, užgeriama pienu ir suvalgomi 6 kiaušiniai), patys sau kenkiate. Taip pat siūloma apsiriboti 1 arbatiniu šaukšteliu druskos per dieną, maistą gaminti orkaitėje ar naudoti nesvylančius paviršius taip mažinant kepimui naudojamo aliejaus kiekį.

Dietologė patarė renkantis dietą, mitybos sistemą, pasidomėti, kokie yra jos veiksmingumo įrodymai ir atsakyti sau į klausimus, ar pasirinkus tą dietą galėsite mėgautis maistu, kiek liks valgymo malonumo, ar pasirinktas maitinimosi būdas gali turėti neigiamos įtakos jūsų gyvensenai, artimiausiai aplinkai, ar praktiškai galima įgyvendinti tos dietos reikalavimus.

Doc. E. Gavelienė sergantiesiems išsėtine skleroze siūlo tokias mitybos rekomendacijas:

racione turi būti pakankamas kalorijų kiekis, kad galėtumėte būti aktyvūs ir svoris būtų išlaikomas normalus;

saikingai vartokite gyvūninės kilmės produktus, raudonosios mėsos pakanka kartą per mėnesį, baltos mėsos - 4 kartus per savaitę;

pieno produktus geriau rinktis liesesnius;

neužmirškite žuvies, kaip omega-3 šaltinio, pagalvokite apie omega-3 ir vitamino D papildomą vartojimą maisto papildų pavidalu;

antioksidantų vartojimas gali būti papildomas, ypač jeigu yra kitos ligos, pavyzdžiui, kraujospūdžio ligos, dažni peršalimai;

dėl gliuteno vienareikšmiško atsakymo neturiu, tačiau pabandyti pagyventi su begliutene dieta kokius metus verta.