Milžiniška cukrinio diabeto kaina: 9 iš 10 gyventojų gali šios ligos išvengti

Cukrinis diabetas – klastinga lėtinė metabolinė liga, kuria Lietuvoje serga daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Tiesa, Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, pasaulyje ši liga yra diagnozuota tik pusei ja sergančiųjų suaugusiųjų, o kasmet diabetas nustatomas vis jaunesniems asmenims. Ekspertų teigimu, diabeto kaina tiek žmogaus gyvenimo kokybei, tiek piniginei – didžiulė, tačiau 90 proc. diabeto atvejų

Reklama

Pasaulinės diabeto dienos minėjimo proga, apie ligos subtilybes ir jos prevenciją pranešime žiniasklaidai kalba Visagino „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Ugnė Masevičiūtė, o kiek pajamų iš diabetu sergančių asmenų pareikalauja būtiniausios priemonės, vaistai ir preparatai, pasakoja „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.

Vaistininko teigimu, gyventojų sergamumą cukriniu diabetu galima pavadinti „tyliąja epidemija“: „Didžiulė dalis diabetu sergančių asmenų to nežino, o net ir tie žmonės, kuriems ši liga jau yra diagnozuota, dažnai apie šį susirgimą žino per mažai. Į vaistinę užsukantys pacientai neretai gailisi, kad rūpintis savimi nepradėjo anksčiau, nes su diabetu teks kovoti visą likusį gyvenimą.“

Antrasis diabeto tipas diagnozuojamas per vėlai

Cukrinis diabetas paprastai yra skirstomas į pirmąjį ir antrąjį tipus. Anot gydytojos U. Masevičiūtės, pirmojo tipo cukrinis diabetas išsivysto dėl absoliutaus insulino deficito. Jis yra paveldimas ir pasireiškia dar vaikystėje. Antrojo tipo diabetas pasireiškia dėl audinių pasipriešinimo insulino poveikiui ar santykinio insulino trūkumo sutrikus jo sekrecijai. Su antruoju tipu dažniausiai susiduria suaugusieji, vėlesniuose gyvenimo etapuose.

„Kai kraujyje padidėja gliukozės koncentracija, laikui bėgant vystosi komplikacijos, pažeidžiančios gyvybiškai svarbius organus – inkstus, smegenis, širdį. Pirmojo tipo diabetas vaikams dažniausiai pasireiškia ūmiu susirgimu – ketoacidazine koma, todėl jį nustatyti paprasčiau. Kadangi antrojo tipo diabetui neretai būdingi netipiniai simptomai – dažnas šlapinimasis, troškulys, svorio netekimas, energijos trūkumas ar susilpnėjusi rega, šis tipas neretai yra diagnozuojamas atsitiktinai ir pavėluotai“, – sako gydytoja.

Gyvenimu mėgautis gali ir diabetikai

Pasak šeimos gydytojos U. Masevičiūtės, tinkamai kontroliuojant rizikos faktorius ir prisižiūrint, diabetikai gali gyventi visavertį gyvenimą. Tam daug įtakos turi cukriniu diabetu sergančių žmonių mitybos įpročiai ir fizinis aktyvumas.

„Pirmojo tipo diabetikai yra gydomi insulinu, kuris užtikrina tiek bazinį insulino poreikį žmogaus organizme, tiek normalizuoja gliukozės kiekį kraujyje po valgio. Jie visuomet turi planuoti, kada ir ką valgys, kada užsiims

intensyvesne fizine veikla ir pagal tai apskaičiuoti, kada reikia susileisti insuliną. Įpročiu turi tapti ir kasdienis gliukozės kiekio kraujyje matavimas.

Antrojo tipo diabetu sergančių asmenų gydymas kiek labiau kompleksiškas – jie ilgą laiką gali būti gydomi tik dieta ir fiziniu aktyvumu. Nesulaukiant pakankamo efekto, skiriami cukraus kiekį kraujyje bei apetitą mažinantys vaistai. Galiausiai, jei nepadeda ir įvairūs preparatai – skiriamas insulinas“, – teigia medikė.

Kiek kainuoja sirgti diabetu?

Vaistininkas R. Blynas pasakoja, kad klientai neretai juokauja, jog sirgti cukriniu diabetu – prabanga. Anot jo, nors didelė dalis būtiniausių priemonių yra kompensuojamos, tačiau šia liga sergančiųjų mėnesinis krepšelis gali atsieiti išties nemažai.

„Pirmiausia, būtina nusipirkti gliukomatį, kainuojantį apie 5 eurus, nes tik kasdien po kelis kartus prieš valgį ir po jo matuojant gliukozės kiekį kraujyje, asmenys sužino, kada jiems reikia leistis insuliną. Kartu su gliukomačiu yra parduodamas ir pradūriklis, kelios adatėlės bei diagnostinės juostelės, tiesa, jų sergančiajam prireiks gerokai daugiau“, – sako R. Blynas.

Jis priduria, kad valstybė pirmojo tipo diabetu sergantiesiems skiria 50 diagnostinių juostelių 60-čiai dienų, o antrojo tipo diagnozę išgirdę asmenys gauna 50 juostelių 120-čiai dienų: „50 diagnostinių juostelių kainuoja šiek tiek virš 10 eurų, o 25 adatėlės – kiek daugiau nei 3 eurus. Jų užteks priklausomai nuo to, kaip dažnai asmuo matuos savo gliukozės kiekį kraujyje, tačiau dažniausiai, 50 juostelių turėtų užtekti mėnesiui, o 25 adatėlių – perpus mažesniam laikotarpiui.“

Nepaisant kompensacijos, už vaistus ir insuliną tenka primokėti

Kaip sako vaistininkas, valstybė kompensuoja ne tik cukriniu diabetu sergantiems gyventojams reikalingus vaistus, bet ir insuliną. Vis dėlto papildus ir saldiklius diabetikai turi įsigyti patys, o kartais tenka sumokėti priemoką ir prie vaistų bei insulino.

Anot vaistininko, papildai diabetu sergantiems asmenims per mėnesį atsieis apie 6 eurus, o saldiklio pakuotė – apie 4 eurus: „Priemoka prie vaistų, skirtų sureguliuoti cukraus kiekiui kraujyje, dažniausiai būna minimali, siekianti 1 ar 2 eurus, tačiau jei ligos situacija prastesnė ir reikia stipriau veikiančių vaistų, gali tekti primokėti 10 eurų ar dar daugiau. Nors dalis insulinų diabetikams nieko nekainuoja, priklausomai nuo preparato, priemokos gali siekti ir apie 15 eurų“, – teigia R. Blynas.

Daugiausiai išlaidų pareikalauja insulino pompa

Vaistininkas pabrėžia, kad Valstybinė ligonių kasa kompensuoja ir insulino pompos nuomą bei keičiamųjų dalių išlaidas privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems asmenims iki 24 metų bei nėščiosioms ar

pastoti planuojančioms moterims.

Tačiau, anot jo, kitiems diabetikams, ši prabanga gali kainuoti šimtus eurų: „Vien insulino pompos keičiamosios dalys mėnesiui kainuoja apie 100 eurų, jau nekalbant apie jos nuomą, kuri mėnesiui taip pat gali atsieiti daugiau nei 100 eurų. Vis dėlto pompa gerokai palengvina diabetu sergančių žmonių kasdienybę – ji užtikrina kasdienį insulino tiekimą, tad pacientui reikia mažiau planuoti savo veiklą. Jis gali keisti bazinio ir greito veikimo insulino kiekį kraujyje, priklausomai nuo savo aktyvumo ar suvalgyto maisto. Be to, sumažėja dėl dažnų injekcijų galinti atsirasti komplikacijų rizika.“

9 iš 10 gyventojų gali išvengti diabeto

Šeimos gydytoja U. Masevičiūtė akcentuoja, kad nors pirmojo tipo diabetas yra paveldimas ir jo išvengti – neįmanoma, vis dėlto apie 90 proc. žmonių serga antrojo tipo diabetu, kuriam galima užkirsti kelią atsisakius žalingų įpročių ir pradėjus rūpintis savo sveikata.

„Keičiantis mūsų mitybos ir gyvenimo įpročiams bei tobulėjant medicinai, ši liga yra nustatoma vis jaunesniems. Dėl to reikėtų nelaukti, kol pastebėsite ryškią gliukozės kiekio kraujyje įtaką jūsų kasdienybei. Būkite fiziškai aktyvūs, kontroliuokite suvartojamų riebalų bei angliavandenių kiekį, venkite streso, išsimiegokite ir atsisakykite žalingų įpročių. Diabeto kaina – tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme – milžiniška, todėl pradėkite savo sveikata rūpintis jau dabar“, – teigia U. Masevičiūtė.