Kauno klinikų medikai pritaikė naują gydymo būdą – kryžmens nervų stimuliaciją – pacientėms, kurias vargino šlapimo ir išmatų nelaikymas. Po veiksmingos laikinos stimuliacijos sėkmingai implantuoti nuolatiniai aparatai, kuriuos dovanojo kompanija „Medtronic“.
Balandžio mėnesį Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytojas koloproktologas dr. Saulius Švagždys, neurochirurgas Andrius Radžiūnas, anesteziologas dr. Gediminas Banevičius ir du kolegos iš Suomijos atliko unikalias operacijas. Tuomet pacientėms įdėti elektrodai, kurie buvo prijungti prie išorėje esančio stimuliatoriaus.
„Po operacijos pacientėms tris savaites taikyta išorinė stimuliacija. Kadangi išmatų laikymo funkcija pagerėjo daugiau nei 50 proc., buvo ieškota galimybių įsigyti nuolatinius stimuliatorius ir įvesti po oda, kad pacientės galėtų komfortiškai gyventi, užmiršdamos buvusią problemą“, – pasakojo dr. S. Švagždys.
Testavimo rezultatai buvo teigiami, abi pacientės pajuto žymų pagerėjimą. Deja, reikalingos priemonės kol kas nekompensuojamos. Tačiau kompanija „Medtronic“ nusprendė nepalikti ligonių likimo valiai ir joms reikiamas priemones davė nemokamai.
„Išmatų nelaikymas – didžiulė problema, žmonių laikoma gėdinga patologija, todėl tokių pacientų nėra daug. Jie gyvena uždarą gyvenimą, apie savo problemą nesipasakoja net artimiesiems. Retas drįsta apie tai prisipažinti savo gydytojui“, – patirtimi dalijasi koloproktologas dr. S. Švagždys.
Statistikos duomenimis, išmatų nelaikymas vargina 2–10 proc. visų žmonių. Tačiau tikrasis šios problemos mastas nežinomas, nes daugelis pacientų nedrįsta kreiptis į medikus ir patiriamą diskomfortą kenčia neieškodami pagalbos. Pacientai susiduria su daugybe problemų, ribojančių jų socialinį gyvenimą. Gėda, nerimas ir baimė viešoje vietoje patirti nemalonumų dėl išmatų nelaikymo juos verčia likti namuose.
Kryžmens nervų neuromoduliacija – tai nauja galimybė Lietuvos pacientams, kenčiantiems dėl šlapimo ir išmatų nelaikymo. Aparato siunčiami elektros impulsai stimuliuoja kryžmens nervus ir atkuria šlapimo pūslės, žarnyno, išorinių šlaplės ir išangės sfinkterių funkciją, užtikrina koordinuotą smegenų, dubens dugno, žarnų ir sfinkterių raumenų veiklą. Pirmiausia atliekamas testavimas – bandomoji stimuliacija. Jei ji sėkminga, t. y. simptomų sumažėja daugiau nei 50 proc., tuomet pacientui rekomenduojama implantuoti nuolatinį stimuliatorių.
Iki šiol tokia operacija Lietuvoje (ir Baltijos šalyse) buvo atlikta tik vieną kartą Vilniuje, kai jaunam pacientui elektrodą ir stimuliatorių padovanojo firma. Neuromoduliacija šiuo aparatu Europoje taikoma nuo 2000 metų, per šį laiką implantuota daugiau nei 6,5 tūkst. stimuliatorių, padedančių įveikti tuštinimosi sutrikimus.
Kauno klinikų informacija