Ministras Raimondas Šukys: „Snoro“ griūtis privertė imtis neatidėliotinų veiksmų“(14)

AB banko „Snoras“ griūtis Sveikatos apsaugos ministeriją paskatino imtis neatidėliotinų veiksmų visos sveikatos apsaugos sistemos stabilumo atžvilgiu. Jau pradėtas vidaus auditas penkiose šalies gydymo įstaigose, iš kurių dvi – Klaipėdos ligoninės. Apie tai ir apie pacientų sveikatos apsaugai skirtų lėšų panaudojimą bei Klaipėdos jūrininkų ligoninės sugebėtas sukaupti milijonines sumas „Vakarų Lietuvos medicina“ kalbėjosi su sveikatos apsaugos ministru Raimondu Šukiu.

Reklama

Bankuose ligoninių laikomos milijoninės sumos vertinamos dvejopai – kaip gero vadovavimo įstaigai pavyzdžiai arba kaip nepateisinamas taupymas pacientų sveikatos sąskaita. Kurią nuomonę Jūs palaikote?

Laikinai laisvų lėšų laikymas bankuose pateisinamas tais atvejais, kai tai daroma pacientų labui, siekiant bet kokio ekonomikos nuosmukio ar ekstremaliomis sąlygomis užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą gyventojams arba sukaupti reikiamas lėšas būtinai įrangai įsigyti ar atnaujinti, remonto darbams ar panašioms reikmėms. Ne pelno siekiančiose įstaigose, kurioms priskiriamos viešosios įstaigos, laikinai laisvų lėšų laikymas bankuose negali būti praktikuojamas komerciniais tikslais, tačiau laisvų lėšų „įdarbinimas“ vietoj laikomų sąskaitose be judėjimo yra teisingas sprendimas racionalaus lėšų panaudojimo kontekste. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninei kruopščiai planuojant įstaigos išlaidas, neišlaidaujant ir taupant pavyko išlaikyti įstaigos stabilumą. Per sunkmetį nebuvo mažinami atlyginimai darbuotojams, jie nebuvo verčiami eiti priverstinių nemokamų atostogų. 2011 m. atlyginimai net buvo padidinti. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje ir jos padaliniuose besigydantiems pacientams nereikia papildomai patiems pirkti medikamentų, medicinos priemonių ar mokėti už tyrimus. Tad, manome, tai yra didelis ligoninės kolektyvo efektyvaus darbo rezultatas. 2011 m. pradžioje sudaryto viešųjų pirkimų plano apimtys rodo, kad ligoninė formavo ilgalaikės perspektyvos viziją, ją pagrįsdama numatomais finansiniais srautais. Vien 2011 m. įsigytas branduolinis magnetinis rezonansas, kurio konkursas buvo paskelbtas dar metų pradžioje, ligoninei kainavo 5 mln. litų. Negalime neakcentuoti, kad dirbančios nuostolingai įstaigos kelia ženkliai daugiau problemų dėl paslaugų pacientams užtikrinimo, neišvengiamos kvalifikuotų specialistų kaitos ir emigracijos.

Norėtume išgirsti Jūsų nuomonę ir apie Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) santaupas. Jūsų manymu, 7,5 mln. litų – normalu sukaupti ligoninei? O 23 mln. litų?

Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2010 m. metinė sutartinė suma su teritorinėmis ligonių kasomis sudarė 70 mln. litų, kiti finansavimo šaltiniai - 12 mln. litų (ataskaita už 2011 m. bus pateikta š. m. vasario mėnesio pabaigoje). Vieno mėnesio apyvarta siekia beveik 6 mln. litų. Visus pastaruosius metus ligoninė dirbo pelningai. Kaip aiškėja, laisvų lėšų likutis buvo sukauptas per daug metų ir planuojamas ateities investicijoms. Toks lėšų kaupimas buvo atliekamas atsižvelgiant į tai, kad valstybės investicijų į sveikatos sektorių apimtys sunkmečio laikotarpiu sumažėjo 4 kartus ir ligoninės buvo priverstos būtina įranga ar remontais pasirūpinti pačios.

 Mūsų portalo žiniomis, KJL pernai buvo sudariusi mažiausiai 20 sutarčių su įvairiais bankais.  Ar Jums žinoma, kuriais atvejais buvo skelbti viešieji konkursai?

  Ligoninė vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, kad finansinių paslaugų pirkimams Viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas, atitinkamai ir terminuotas indėlis arba indėlio sertifikatas nėra viešųjų pirkimų objektas. Klaipėdos jūrininkų ligoninė informavo, kad ligoninės vadovybės posėdyje buvo aptarta, kaip diversifikuoti ir kur laikyti indėlius, ir nusprendė laikyti lėšas tuose bankuose, kurie tuo metu siūlė didžiausias palūkanas. Banko „Snoras“ griūtis akivaizdžiai patvirtino ir įrodė, kad finansinio portfelio diversifikavimas yra pažangus sprendimas.

 2011 metų lapkričio viduryje KJL sąskaitose buvo 23 mln. litų. Jūsų teigimu, 2012 metų pradžioje KJL buvo sukaupusi 7,5 mln. litų. „Snoro“ banke pražuvo ne 15,5 mln. litų, o 6 mln. litų, už kuriuos buvo pirkti indėlių sertifikatai. Ar Jums žinoma, kaip per tokį trumpą laiką buvo išleisti 9,5 mln. litų  ir ar tam buvo skelbti viešieji konkursai?

2012 m. sausio 17 d. raštu Nr. 12-102 Klaipėdos jūrininkų ligoninė informavo apie pastaruoju laikotarpiu vykdytus įrangos įsigijimus ir patalpų remontą pagal Gydymo taryboje priimtą sprendimą. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, sveikatos priežiūros įstaigos, įsigydamos įrangą ar vykdydamos remontus iš įstaigos lėšų, neprivalo šių procedūrų derinti su steigėju (dalininku), tačiau privalo juos vykdyti, vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstatymu. Viešųjų pirkimų atitikimą įstatymo nuostatas kontroliuoja Viešųjų pirkimų tarnyba. Tačiau, siekdami suderinti įrangos poreikį su turimos įrangos pajėgumais šalies mastu ir pagerinti jos panaudojimo efektyvumą, sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-942 sudarėme darbo grupę ir ją įpareigojome iki 2012 m. kovo 31 d. parengti brangios medicinos įrangos įsigijimo iš įvairių finansavimo šaltinių koordinavimo šalies mastu tvarkos aprašą.

 Kokių veiksmų Jūs, kaip ministras, ėmėtės, sužinojęs apie tokias vienos gydymo įstaigos bankuose laikomas pinigų sumas? O gal „Snoro“ griūtis sveikatos apsaugos sistemai netgi buvo savotiškai naudinga, atskleidusi ligoninių turtus, nors nuolat buvo garsiai verkšlenama, kad pinigų vis trūksta? Kokių pokyčių bus imamasi ateityje tokiems nuostoliams ir tokioms ligoninių investicijoms išvengti? Kada jie bus pradedami įgyvendinti?

AB banko „Snoras“ griūtis paskatino imtis daugelio neatidėliotinų veiksmų tiek Klaipėdos jūrininkų ligoninės atžvilgiu, tiek visos sistemos stabilumo požiūriu. 2012 m. sausio 2 d. patvirtinau įsakymą Nr. V-3 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų lėšų naudojimo“, kuriuo vadovaujantis ministerijai pavaldžių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų vadovai įpareigoti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo kiekvienų metų ketvirčio pabaigos pateikti ministerijos Finansų ir turto valdymo skyriui informaciją apie įstaigų atitinkamą ketvirtį bankuose ar kitose kredito įstaigose turėtas sąskaitas bei jose esantį lėšų likutį, laikomus indėlius, turimus vertybinius popierius. Be to, minėtame įsakyme numatyta atlikti visų ministerijai pavaldžių įstaigų įstatų pakeitimus, juose nustatant laikinai laisvų lėšų laikymo bankuose ar kitose kredito įstaigose ar investavimo į vertybinius popierius tvarką.

Siekiant užtikrinti, kad būtų kontroliuojama, kaip ministerijai pavaldžios įstaigos laikosi teisės aktų reikalavimų ir vadovaujasi finansinių lėšų naudojimo efektyvumo principu, sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 18 d. pavedimu Nr. 17-62 „Dėl patikrinimo ir informacijos pateikimo“ ministerijos Vidaus audito skyriui pavesta atlikti patikrinimą kai kuriose ministerijai pavaldžiose įstaigose, taip pat - VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, ir pateikti informaciją dėl 2011 m. kiekvieno mėnesio paskutinės dienos datai turėtų laikinai laisvų lėšų dydžio, jų susidarymo šaltinių ir laikymo formos, taip pat kiekvieno mėnesio pajamų ir išlaidų dydžius. Jei audito rezultatai suteiks naudingos informacijos, jie bus atliekami visose ministerijai pavaldžiose įstaigose.

  Taip pat sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-36 „Dėl darbo grupės rekomendacijoms parengti“ sudaryta darbo grupė rekomendacijoms dėl ministerijai pavaldžių įstaigų laikinai laisvų lėšų laikymo ir panaudojimo parengti.

Be to, siekdama užtikrinti paslaugų teikimo pacientams nepertraukiamumą susidarius ekstremalioms aplinkybėms, ministerija inicijavo atitinkamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą. Jei ateityje sveikatos priežiūros įstaigos patirtų panašaus pobūdžio nuostolius ir tai sukeltų grėsmę tolesnei įstaigos veiklai bei paslaugų prieinamumui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra sudaryta galimybė paskolinti lėšas laikinam naudojimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

   Jūsų manymu, ar valstybinė ligoninė apskritai turi teisę įsigyti vertybinių popierių?

Analizuodami susiklosčiusią padėtį, mes negalime kaltų ieškoti tik ligoninių ar jų steigėjų tarpe ir pamiršti pagrindinį visos istorijos kaltininką - „Snoro“ banką. Be abejo, galima diskutuoti dėl nepakankamai tobulo įstaigų su bankais santykių reglamentavimo, tačiau ligoninės piniginių lėšų padėjimo terminuotam indėliui sutartys su bankais dėl artimiausiu metu nenaudojamų lėšų perdavimo, siekiant gauti papildomų pajamų, galiojantiems teisės aktams neprieštaravo. Tačiau, kaip rodo pastaruoju laiku paaiškėjusios aplinkybės, sudarant sutartis su AB banku „Snoras“ buvo susidurta su apgaulingu indėlių sertifikatus išdavusio banko elgesiu. Indėlių sertifikatai (liudijimai) – tai rašytinis banko liudijimas apie piniginių lėšų indėlį, suteikiantis teisę indėlininkui suėjus nustatytam terminui gauti palūkanas. Šių sutarčių sudarymas norminiams aktams neprieštarauja, tačiau šiuo atveju buvo susidurta su nesąžiningu, apgaulingu, sandorį sudariusio ir tuo labiau sutarties tekstą pasiūliusio subjekto elgesiu.

Ar KJL atvejis neatskleidė, kad ligoninėse nepateisino vilčių vienasmenis valdymo modelis? Kas čia įvyko? Ar stebėtojų taryba nežinojo, ar nesugebėjo atlikti savo funkcijų, ar KJL manipuliavo ja?

   Įstaigos veiklą organizuoja įstaigos vadovas. Kaip jau minėjome, 2011 m. Klaipėdos jūrininkų ligoninės laikinai laisvos lėšos buvo sukauptos per daugelį metų iš pelningos įstaigos veiklos rezultatų. Vadovaudamasis Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis sveikatos apsaugos ministras 2011 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-918 ir 2012 m. sausio 25 d. raštu Nr. (3.34-15)-101-738 įpareigojo Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžias viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas atlikti 2011 metų veiklos ir finansinių ataskaitų auditą ir iki 2012 m. vasario 28 d. pateikti ministerijai audituotus metinius finansinių ataskaitų rinkinius.

Koks, Jūsų manymu, šioje finansinėje istorijoje yra viceministrės J. Kumpienės vaidmuo? Ar Jums teko su ja kalbėtis apie KJL finansus po „Snoro“ griūties?

 Ministerijos vadovybė kasdien rytiniuose posėdžiuose aptaria dienos aktualijas. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama stebėtojų tarybų ir atstovavimo visuotiniam dalininkų susirinkimui veiklos pagerinimo aptarimui ir trūkumų pašalinimui. Viceministrė J. Kumpienė yra viena iš Klaipėdos jūrininkų ligoninės Stebėtojų tarybos narių. Ligoninės laikinai laisvų lėšų investavimo į indėlius klausimas niekada nebuvo teiktas svarstyti Stebėtojų tarybai. Atsižvelgiant į tai, kad metinės ataskaitos už 2011 m. dar nėra parengtos, toks posėdis apie 2011 m. Klaipėdos jūrininkų ligoninės rezultatus dar nėra įvykęs, todėl Stebėtojų taryba savo nuomonės šiuo klausimu dar nėra pareiškusi. Viešosios įstaigos metinė finansinė atskaitomybė bus tvirtinama visuotinio dalininkų susirinkimo, prisilaikant Viešųjų įstaigų įstatymu nustatytos tvarkos.

 Kodėl viceministrė J. Kumpienė yra tik eilinė KJL stebėtojų tarybos narė, o ne  pirmininkė, juk ji atstovauja steigėjui – Sveikatos apsaugos ministerijai?

  Sutinkamai su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, „LNSS viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta stebėtojų tarybos kompetencija ir šios tarybos sušaukimo tvarka“. Viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės įstatuose reglamentuojama, kad „Stebėtojų tarybai vadovauja pirmininkas, kurį iš savo narių renka stebėtojų taryba“. Stebėtojų taryba 2011 m. spalio 18 d. posėdyje, kuriame dalyvavo ir viceministrė J. Kumpienė, pirmininku išrinko Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narį Valerijoną Bernotą.

Jūsų žiniomis, keliose šalies gydymo įstaigose šiuo metu atliekami ikiteisminiai tyrimai, keliose – Vakarų regiono?

   Tokios informacijos ministerija neturi.

Kodėl KJL auditas nebuvo pradėtas iš karto, vos sužinojus apie pirktus „Snoro“ indėlių sertifikatus? Ar ministerija pajėgi dabar atlikti auditą, prabėgus pustrečio mėnesio?

  Reaguodama į beprecedentinį AB banko „Snoras“ įvykį, ministerija nedelsiant ėmėsi daugelio neatidėliotinų veiksmų dar tą patį informacijos apie šį įvykį gavimo vakarą. Norint imtis konkrečių veiksmų, pirmiausia reikėjo surinkti informaciją apie tai, kokios įstaigos turėjo finansinius santykius su „Snoro“ banku. Nesikartosiu, nes ministerijos veiksmus jau apibūdinau atsakydamas į aukščiau pateiktus klausimus. Auditas pradėtas tą pačią dieną ir remiasi tais pačiais praėjusių metų duomenimis ir dokumentais, todėl jis vienodai sėkmingai atliekamas šiuo metu ir negali turėti kokios nors neigiamos įtakos jo rezultatams.

 Kuriose gydymo įstaigose jau pradėtas vidaus auditas? Kokių priemonių bus imamasi, jei bus nustatyta pažeidimų įstaigose?

  Vykdydamas 2012 m. sausio 18 d. sveikatos apsaugos ministro pavedimą, Vidaus audito skyrius iki 2012 m. vasario 27 d. turi atlikti auditus Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir Respublikinėje Kauno ligoninėje. Nežinant, kokie gali būti rasti (ar nerasti) pažeidimai, nelogiška būtų prognozuoti apie galimas taikyti priemones.

  Ar tikite, kad šie patikrinimai įneš daugiau skaidrumo sveikatos apsaugos finansavime?

  Mums svarbiausia turėti objektyvią informaciją, nes kai kada dėmesys sveikatos priežiūros įstaigoms jau viršija dėmesį tikrajam pastarųjų įvykių kaltininkui, galimai neatsakingai ir apgaulingai iššvaisčiusiam banko klientų turtą. Patikrinimai paskatins atsakingai peržiūrėti galiojančius teisės aktus, sustiprinti vykdomą įstaigų kontrolę.

Ačiū už pokalbį.

 Kalbino Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt