Nėra natūralesnio troškimo, kaip žinių troškimas. (M. de Montenis)
Svarbu nenustoti klausinėti… Neprarasti švento žingeidumo. (A. Einšteinas)
Įrodinėti žmogui žinių būtinumą – tolygu įtikinėti, kad regėjimas yra naudingas. (M. Gorkis)
Poreikis mokytis įgimtas visiems žmonėms; žmonės trokšta ir ieško žinių, kaip trokšta ir ieško oro kvėpuoti. (L. Tolstojus)
Kas nieko neklausia, tas nieko ir neišmoks. (T. Fuleris)
Tikrojo išsilavinimo kelias – savišvieta. (N. Rubakinas)
Plėsti savo žinias galima tik žiūrint tiesiai į akis savo nežinojimui. (K. Ušinskis)
Taigi, jei turi protą, mokykis ko nors; nes protas be mokymosi – kūnas be drabužio, žmogus be veido; juk pasakyta: išsilavinimas – proto veidas. (“Kabuso knyga”)
Žmogus turi tik vieną despotą – nemokšiškumą. (V. Hugo)
Nėra nieko baisesnio už aktyvų nemokšą. (J. V. Gėtė)
Jeigu žmogaus žinios netvarkingos, tai kuo daugiau jis jų turi, tuo labiau sutrinka jo mąstymas. (H. Spenseris)
Genialumas – tai gebėjimas tobulai koncentruoti dėmesį į nagrinėjamą dalyką. (I. Pavlovas)
Išmintis – patirties duktė. (L. da Vinčis)
Visos mintys, sunokinančios brandžiausius vaisius, visada paprastos. (L. Tolstojus)
Norint lavinti protą, reikia daugiau mąstyti, nei mokytis atmintinai. (R. Dekartas)
Retas protas žūva nuo susidėvėjimo, didžiuma jų surūdija nenaudojami. (K. N. Bouvis)
Pažanga – ne atsitiktinumas, o būtinybė. (H. Spenseris)
Išsilavinęs žmogus mato įvairias reiškinio savybes, o tamsuolis jų nepastebi, įsižiūri tik kurią nors vieną ir pagal ją sprendžia apie visas kitas. (N. Rubakinas)
Visų mokslų raktas yra klaustukas. (H. Balzakas)
Mūsų žinių troškimui nėra galo; proto pasitenkinimas – jo ribotumo arba nuovargio požymis. (M. de Montenis)
Žengdamas į priekį, mokslas nuolatos verčia niekais pats save. (V. Hugo)
Jei pradingsta žingeidumas, reiškia, atėjo senatvė. (V. Zigfrydas)
Iš visų hipotezių rinkitės tą, kuri netrukdo toliau mąstyti apie tiriamus dalykus. (Dž. Maksvelis)
Mokslas – įrankis, bet ne tikslas. (L. Tolstojus)
Į žinojimą turime žiūrėti kaip į maistą. Gyvename ne tam, kad žinotume, kaip ir gyvename ne tam, kad valgytume. (D. Raskinas)
Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos. (Eschilas)
Didiems ir kilniems protams žingeidumas – pirmoji ir paskutinė aistra. (S. Džonsonas)
Kas nesinaudoja savo dvasinėmis jėgomis, tą jos palieka. (J. Rainis)
Dvasiniame gyvenime, kaip ir praktiniame, turintieji žinių visada progresuoja. (V. Džeimsas)
Kas žino, kokie turi būti daiktai – tas protingas žmogus; kas žino, kokie daiktai yra iš tikrųjų – tas patyręs žmogus, o kas žino, kaip juos pagerinti – genialus žmogus. (D. Didro)
Vertingiausia savybė gyvenime – amžinai jaunas, nenuvargintas metų ir kas rytą vis atgimstantis žingeidumas. (R. Rolanas)