Mintys žudo, mintys ir gydo(2)

„Kuo geriau gydome – tuo daugiau turime ligonių. Kodėl? Nes šiuolaikinė medicina gydo ligų pasekmes, o ne priežastis. Iš šio užburto rato ištrūksime tik suvokę, kodėl serga mūsų kūnas ir dvasia“, – teigia Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas, profesorius Algimantas Kirkutis.

Reklama

Broliai dvyniai: placebas ir nocebas

Pasak prof. A. Kirkučio, patirtis rodo, jog suserga ir tie žmonės, kurių organizmas nėra nė kiek fiziškai pažeistas. „Gerą sveikatą lemia nervų sistemos gebėjimas tiksliai suvokti informaciją, sklindančią iš aplinkos, ir tinkamai parinkti, kokius gyvybės palaikymo veiksnius reikia atlikti. Todėl mūsų likimas yra toks, koks yra mūsų suvokimas. Atrodo, mažai tikėtina, kad visą biologinę sistemą gali sužlugdyti tik mintis, bet tai yra tiesa. Klaidingas supratimas ar įsitikinimas iš tikrųjų yra mirtinas dalykas. To pavyzdžiu gali būti negatyvios mintys ir žalingi žmogaus įpročiai, kurie priveda žmogų prie ankstyvos žūties, arba sveika gyvensena, kuri užtikrina sveiką ir ilgą gyvenimą“, – teigia profesorius. Anot jo, visi esame girdėję apie gydomąją placebo efekto galią, tačiau retas yra girdėjęs apie jo piktąjį brolį dvynį – nocebo efektą.

„Kaip pozityvios mintys gali gydyti, taip negatyvios – sukelti ligą. Jeigu, pavyzdžiui, įtikėsite, jog esate linkęs susirgti kokia nors liga, tai jau bus pakankama prielaida, jog ta liga vieną dieną taptų jūsų visai netrokštama tikrove. Beveik kiekvienas iš mūsų to nežinodami esame išsiugdę ribojančių ir žalojančių klaidingų suvokimų rinkinius. Tai atima jėgas, kenkia sveikatai ir trukdo siekti trokštamų tikslų. Yra žinoma, jog beveik trečdalis išgijimų priskiriama placebo efektui, tad kyla klausimas, o kokia dalis ligų gali būti negatyvių minčių sukelto nocebo efekto rezultatas?“, – mintimis dalijosi prof. A. Kirkutis.

70 proc. mūsų minčių – negatyvios

Psichologai yra apytikriai suskaičiavę, jog 70 proc. mūsų minčių yra negatyvios ir visiškai nereikalingos, o gal net žalingos organizmui. „Išvada paprasta: pozityviai suvokiami dalykai sveikatą stiprina, o negatyviai suvokiami – sukelia ligą. Galima teigti, jog tikslus ir pozityvus suvokimas veda sėkmės keliu, o klaidingas ir negatyvus – į pražūtį. Šis suvokimas paskatino atsirasti naują mokslo šaką – psichoneuroimunologiją“, – sakė A. Kirkutis.

Anot profesoriaus, toks suvokimas gana anksti atsirado Lietuvoje. Jau praėjusio šimtmečio pradžioje Vilhelmas Storosta–Vydūnas moksliškai įrodė tiesioginį ryšį tarp žmogaus, dorovės sąlygoto elgesio ir jo sveikatos. „Vydūnas atskleidė, jog negatyvios mintys sukelia organo spąstinės būsenos išsivystymą, blogėjantį jo aprūpinimą krauju ir galiausiai sąlygoja neadekvačią jo funkciją, simptomų pasireiškimą bei ligos išsivystymą. Pašalinus negatyvias mintis, galimas atvirkščias gydomasis efektas. Už šiuos mokslinius darbus Vydūnas pagrįstai yra laikomas šiuolaikinės psichosomatinės medicinos pradininku“, – sakė prof. A. Kirkutis.

Mediko teigimu, kadaise buvo manoma, kad tokios nevalingos funkcijos, kaip širdies ritmo kontrolė, kraujospūdžio reguliavimas ir kūno temperatūros palaikymas, vykdomos už sąmonės ribų. Tačiau, anot prof. A. Kirkučio, dabar jau žinome, jog įvaldę savo protą žmonės, pavyzdžiui, jogai ar meditacijos meistrai, gali šias nevalingas organizmo funkcijas kontroliuoti mintimis.