Miokardo infarktas kėsinasi į vis jaunesnius žmones

Lietuvoje kasmet miokardo infarktą patiria daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Kone kasdien mūsų šalyje infarktas ištinka daugiau kaip 20 žmonių. Nemaža dalis nuo šios ligos miršta. „Miokardo infarktas bei kitos širdies ligos užklumpa vis jaunesnius žmones, ypač vyrus“, –  sako Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, profesorė Žaneta Petrulionienė.

 Svarbiausia nedelsti

 Profesorė Ž. Petrulionienė pateikė oficialią statistiką: „Rizika susirgti šia liga dažniau užklumpa 45 metų sulaukusius vyrus. Tai yra 10 metų anksčiau nei moterys. Moteris miokardo infarktas užklumpa pasibaigus menopauzei, tai yra apie 55 gyvenimo metus“.

Profesorė perspėjo, jog miokardo infarktas ištinka vis daugiau darbingo amžiaus vyrų, o didžiausią nerimą kelia jaunėjantis sergančiųjų amžius.  Didėja trombozinių infarktų, kuriuos sukelia rūkymas.

„Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie lemia miokardo infarktą yra aukštas kraujospūdis, kraujo riebalai ir rūkymas. Ligą taip pat lemia antsvoris, užklupęs cukrinis diabetas, stresas, šalies ekonominė padėtis, kuri daugelį veda į neviltį. Svarbiausia, kad visi tikina viską žinantys, tačiau bandyti atsikratyti kažkokių priklausomybių – nesiryžta“, – pažymėjo Ž. Petrulionienė.

Miokardo infarktą galima įtarti, kuomet žmogus pajunta stiprų skausmą, maudimą, deginimą krūtinės srityje, dažniausiai už krūtinkaulio. Skausmas gali plisti į kairiąją ranką, kaklą, apatinį žandikaulį, rečiau – į nugarą, viršutinę pilvo dalį.

 Svarbi kiekviena akimirka

 „Yra manančių, jog infarktas ištinka tik fizinės veiklos metu. Tai klaidinga nuomonė, kadangi miokardo infarktas dažniausiai pasireiškia ramybės būsenos ir jis nepraeina prigulus ar išgėrus namuose rastų medikamentų“, – sakė Ž. Petrulionienė.

Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie miokardo infarkto metu nepatiria jokio skausmo: „Beskausmis infarktas dažnesnis sergantiems cukriniu diabetu. Tokiems ligoniams ši liga diagnozuojama pavėluotai arba atsitiktinai besitiriant sveikatą“.

Pajutus pirmuosius simptomus svarbiausia – nedelsti ir kviestis greitąją medicinos pagalbą arba kuo skubiau vykti į artimiausios ligoninės priimamąjį. Profesorė patvirtino, jog pirmosios valandos nuo plintančio skausmo pradžios yra pačios svarbiausios, per kurias galima išvengti mirties ir ligos kompiliacijų: invalidumo, paralyžiaus.

Diagnostika ir gydymas

 Miokardo infarktą diagnozuoti padeda minėtieji simptomai ir pokyčiai elektrokardiogramoje. Ligonio kraujyje gydytojas ieško specifinių širdies raumens pažeidimo rodiklių. Ž. Petrulionienė paminėjo, jog miokardo infarkto diagnozę papildo širdies echokardiografinis tyrimas, širdies zondavimas.

„Svarbu, kad pacientas kuo anksčiau kreiptųsi į ligoninę. Tuomet pavyksta išsaugoti daugiau gyvybingo širdies raumens. Taip pat nuo

suteiktos pagalbos operatyvumo priklauso infarkto dydis. Pirmoji pagalba ligoniui iki atvyks gydytojas – išgerti tabletę aspirino ir sučiulpti nitroglicerino tabletę arba papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu, skirti nuskausminamųjų, jeigu reikia – mažinti per aukštą kraujospūdį ar per dažną pulsą. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmo pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį“, – pirmosios pagalbos metodus vardijo Ž. Petrulionienė.

Profesorė atkreipė dėmesį: kitų šalių patirtis rodo, kad nuo miokardo infarkto apsisaugoti galima, o susirgusiems šia liga – pailginti gyvenimą.

„Reikia įsigilinti į ligos prigimtį, žinoti ją skatinančius veiksnius ir su jais kovoti. Širdis suserga ne tik nuo rūkymo, aukšto kraujospūdžio, nesveiko maisto, nejudros, antsvorio, kraujo riebalų, gliukozės, druskos, alkoholio pertekliaus, ji serga ir nuo nuolatinės įtampos, nerimo, streso, depresijos. Širdis gali susirgti ir nuo visiško nesirūpinimo ja ir nuo mūsų tarpusavio nesantaikos“, - laikraščiui sakė Ž. Petrulionienė.

 Parengta pagal  www.palangostiltas.lt publikaciją